Pirmadienį, lapkričio 9 d., tęsdamas apaštalinę kelionę Argentinoje, Leonas XIV Buenos Airėse susitiko su darbo pasaulio atstovais ir religinių bendruomenių vadovais, o dieną baigė Valandų liturgijos vakarine malda Buenos Airių katedroje kartu su šalies vyskupais ir sinodinių komandų nariais.
Argentinos katalikų universitete vykusiame susitikime su darbininkais, tarnautojais, verslininkais, profesinių sąjungų ir liaudies judėjimų nariais bei akademinės bendruomenės atstovais popiežius priminė pagrindinį Bažnyčios socialinio mokymo principą – žmogus yra ekonominio ir socialinio gyvenimo kūrėjas, centras ir tikslas. Todėl, anot jo, ekonomika turi tarnauti žmogui, o ne žmogus ekonomikai. Leonas XIV citavo Jono Pauliaus II encikliką „Laborem exercens“: „Žmogus, sukurtas pagal Dievo paveikslą, savo darbu dalyvauja Kūrėjo veikloje ir pagal savo galimybes tam tikra prasme toliau ją plėtoja ir papildo.“
Popiežius pabrėžė, kad darbo praradimas reiškia ne tik pajamų netekimą. Pasak jo, atimti iš žmogaus galimybę dirbti reiškia sužeisti jo orumą, atimti galimybę prisidėti prie visuomenės gyvenimo ir stumti jį į atskirtį. Todėl bendrasis gėris reikalauja įveikti individualizmą ir utilitarizmą, o ekonomikos augimą sieti su visapusišku žmogaus vystymusi.
Kai pelnas tampa vieninteliu sėkmės kriterijumi, įmonė, pasak popiežiaus, praranda žmogiškąjį veidą ir gali virsti atskirtį skatinančia „nuodėmės struktūra“.
Kalbėdamas apie verslą, Leonas XIV priminė argentiniečio verslininko, kandidato į palaimintuosius Enrique’ės Shaw pavyzdį. Jis pabrėžė, kad įmonė nėra vien gamybos mechanizmas ar kapitalo kaupimo priemonė – tai žmonių bendruomenė, kurios nariai pašaukti augti drauge. Kai pelnas tampa vieninteliu sėkmės kriterijumi, įmonė, pasak popiežiaus, praranda žmogiškąjį veidą ir gali virsti atskirtį skatinančia „nuodėmės struktūra“. Verslininkai turėtų rinktis etiškas investicijas, pirmenybę teikdami darbo orumui, aplinkos tvarumui ir bendrajam gėriui.
Atskiras dėmesys skirtas dirbtiniam intelektui ir automatizacijai. Popiežius perspėjo, kad šios technologijos gali kelti grėsmę darbo vietoms ir visapusiškam žmogaus vystymuisi, todėl technologijos turi būti pavaldžios etikai. „Algoritmas negali pakeisti žmogaus gebėjimo vertinti ir spręsti, taip pat negali pakeisti savaiminės darbuotojo fizinio buvimo ir jo pastangų vertės“, – pabrėžė jis. Pasak Leono XIV, viešosios valdžios institucijos turi užtikrinti, kad technologinė pažanga nepakenktų žmogaus orumui.
Baigdamas susitikimą su darbo pasaulio atstovais, Leonas XIV išskyrė pagrindinius Bažnyčios socialinio mokymo principus: „ginti žmogaus orumą, skatinti bendrąjį gėrį, pripažinti visuotinę gėrybių paskirtį, puoselėti veiksmingą solidarumą ir atsakingą subsidiarumą“. Pasak jo, taip visi drauge galės kurti „meilės civilizaciją“.
Vėliau popiežius susitiko su įvairių krikščioniškų konfesijų ir kitų religinių bendruomenių vadovais. Jis pabrėžė, kad Argentinos tapatybę suformavo daugybė etninių grupių, kultūrų ir religijų, o religija šalyje buvo ne susiskaldymo šaltinis, bet susitikimo ir bendros atsakomybės už visuomenę pagrindas. Leonas XIV išskyrė tris religijos vaidmenis: ji saugo žmogaus orumą, išreiškia žmogaus laisvę ir padeda puoselėti viltį.
Kalbėdamas apie žmogaus santykį su Dievu, popiežius perspėjo dėl savęs iškėlimo virš kūrinijos ir kitų žmonių. „Mes nesukūrėme žemės, nesunaikinkime savo rankomis „sodo“, kurį mums patikėjo Kūrėjas!“ – ragino jis. Religijos, pasak Leono XIV, išlaisvina iš viešpatavimo, tuščiagarbystės ir karo stabų, primindamos, kad tikroji Dievo galios išraiška yra meilė: „Tikrasis jo galios vardas yra meilė, meilė, kuri nežino pabaigos.“
Trečiuoju religijos matmeniu popiežius įvardijo viltį ir atsivėrimą ateičiai. Tikėjimas, anot jo, jungia kartas, saugo tūkstantmetę atmintį ir leidžia žvelgti į ateitį su viltimi. „Čia slypi mūsų tarnystė žmonijai: kurti gėrio kupiną ateitį visiems, laukiant palaimingo istorijos išsipildymo“, – sakė Leonas XIV. Susitikimo pabaigoje jis meldė broliškos dvasios, naujos susitikimo, dialogo, teisingumo ir taikos svajonės bei oresnio pasaulio.
Dieną popiežius baigė Buenos Airių katedroje, kur kartu su Argentinos vyskupais ir sinodinių komandų nariais meldėsi Valandų liturgijos vakarinę maldą. Jis susiejo šį susitikimą su Laterano Šv. Jono bazilikos pašventinimo metinėmis, pabrėždamas Bažnyčios bendrystę su Petro Sostu ir primindamas, kad Buenos Airių arkivyskupo sostą prieš išrinkimą popiežiumi užėmė Pranciškus.
Kreipdamasis į vyskupus Leonas XIV sakė, kad jų užduotis – saugoti tikėjimo ir meilės vienybę bei padėti visiems pažinti Kristų ir vieniems kituose atpažinti brolius. „Bendrystė, kylanti iš Švenčiausiosios Trejybės slėpinio, vienija vyskupus tarpusavyje ir su Petro įpėdiniu“, – pabrėžė popiežius. Jis ragino Argentinos vyskupus ir sinodines komandas toliau klausytis vieni kitų ir drauge atpažinti, ko Šventoji Dvasia prašo šiandienos Argentinos labui.
Baigdamas Leonas XIV patikėjo Bažnyčios rūpesčius Mergelei Marijai ir meldė nuolatinio atsivertimo malonės: „Prašykime Jos, kad, kaip per Kanos vestuves, užtartų mus pas savo Sūnų, jog Jis suteiktų mums tai, ko stokojame, ypač nuolatinio atsivertimo malonę, kuri apvalytų mūsų širdis ir parengtų mus dalyvauti amžinajame Jo Karalystės džiaugsme.“
