Popiežius Leonas XIV, pradėdamas vizitą Argentinoje, šalies politiniams ir visuomenės lyderiams priminė, kad valstybės stiprybę lemia ne vien ekonomikos augimas ar politinė galia. Pirmojoje kalboje Buenos Airėse jis ragino saugoti demokratiją, mažinti socialinę nelygybę, kurti jaunimui ateitį gimtojoje šalyje, ginti žmogaus gyvybę ir kovoti su nusikalstamumu bei korupcija. „Tauta turi rimtai savęs paklausti, kur ji suklydo, jei jos jaunuoliai, norėdami įgyvendinti savo svajones, turi palikti tėvynę“, – pabrėžė popiežius.
Sekmadienio popietę Leonas XIV iš Montevidėjo atskrido į Buenos Aires. Taip prasidėjo antrasis jo apaštališkosios kelionės po Pietų Ameriką etapas. Oro uoste popiežių pasitiko Argentinos prezidentas Javieras Milei. Vėliau Argentinos prezidentūroje – Rožiniuose rūmuose („Casa Rosada“) – įvyko oficiali sutikimo ceremonija ir privatus jų pokalbis, o Laisvės rūmuose Leonas XIV susitiko su šalies politikos ir institucijų atstovais bei diplomatiniu korpusu.
J. Milei save vadina anarchokapitalistu, o jo vykdoma taupymo politika yra sulaukusi Argentinos katalikų vyskupų kritikos. Nors Leonas XIV prezidento tiesiogiai nekritikavo, EWTN vertinimu, Buenos Airėse pasakyta kalba buvo politiškiausia iki šiol per lapkričio 6 d. Urugvajuje prasidėjusią jo kelionę po Pietų Ameriką.
Priminė popiežių Pranciškų
Leonas XIV pirmiausia pabrėžė ypatingą savo atvykimo į Argentiną reikšmę – dvylika metų visuotinei Bažnyčiai vadovavo iš šios šalies kilęs popiežius Pranciškus. Jis priminė, kad Bažnyčia daugelį metų „klausėsi argentiniečio popiežiaus balso“.
Šis akcentas nuskambėjo ir sudėtingo ankstesnio J. Milei santykio su Pranciškumi kontekste. Per rinkimų kampaniją J. Milei buvo itin griežtai atsiliepęs apie popiežių ir, be kita ko, pavadinęs jį „purvinu kairiuoju“, tačiau vėliau tvirtino asmeniškai jo atsiprašęs. Sekmadienį, prieš Leono XIV kalbą, prezidentas Pranciškų jau vadino „išskirtine asmenybe, savo žmogiškumu įkvėpusia mus visus, nepaisant mūsų religinių įsitikinimų“, ir „nepaprastai dosniu žmogumi“.
prieš Leono XIV kalbą, prezidentas Pranciškų jau vadino „išskirtine asmenybe, savo žmogiškumu įkvėpusia mus visus, nepaisant mūsų religinių įsitikinimų“, ir „nepaprastai dosniu žmogumi“.
Leonas XIV kalbėjo ir apie pačios Argentinos tapatybę. Pasak jo, šalies visuomenę sudaro skirtingos kilmės žmonės – čia gimusieji, imigrantai ir čiabuvių tautos, šiame krašte gyvenusios dar prieš susikuriant valstybei. Iš skirtingų patirčių ir kultūrų ilgainiui susiformavo tauta, gebėjusi priimti atvykstančiuosius ir net sunkiais laikais atsitiesti bei judėti pirmyn.
Popiežius priminė, kad tautos istorijoje yra dalykų, už kuriuos reikia dėkoti, tačiau netrūksta ir skaudžių prisiminimų. Kiekvienos kartos užduotis – išsaugoti tai, kas vertinga, šalinti neteisingas praeities pasekmes ir gausinti bendrą materialinį bei dvasinį paveldą. „Tėvynė, kuri šiandien yra jūsų rankose, rytoj taps kitų paveldu. Šiame pavelde giliai įsišaknijęs krikščioniškasis tikėjimas“, – akcentavo Leonas XIV.
Demokratijai reikia dialogo
Dalytis bendru paveldu, pasak popiežiaus, reiškia mokytis gyventi kartu net ir laikantis skirtingų pažiūrų. Kalbėdamas apie politinę poliarizaciją, Leonas XIV pabrėžė, kad demokratiją stiprina ne priešiškumas, o gebėjimas išklausyti, atsakingai rinktis žodžius ir kantriai ieškoti susitarimo.
Demokratija, jo teigimu, stiprėja per „pasirengimą klausytis, apgalvotą žodžių pasirinkimą, kantrias pastangas susitarti ir gebėjimą kitaip mąstančius žmones matyti kaip bendrapiliečius, su kuriais mus sieja bendra ateitis“. Tokiu būdu kuriamas pasitikėjimas, leidžiantis visuomenei spręsti nesutarimus neprarandant to, kas ją vienija.
Valdžia aukščiausią prasmę įgyja tada, kai tampa tarnyste, geba žvelgti toliau nei į neatidėliotinus poreikius ir savo galias naudoja tam, kas tarnauja visų gerovei.
Ypatinga atsakomybė, anot popiežiaus, tenka viešąsias pareigas einantiems žmonėms. Valdžia aukščiausią prasmę įgyja tada, kai tampa tarnyste, geba žvelgti toliau nei į neatidėliotinus poreikius ir savo galias naudoja tam, kas tarnauja visų gerovei.
Ekonomikos augimą turi pajusti ir silpniausieji
Leonas XIV išskyrė sritis, kurioms atsakingieji už bendrąjį gėrį turėtų skirti ypatingą dėmesį: šeimą – pamatinę visuomenės ląstelę, darbą, švietimą ir ekonomiką. Pastaroji, jo teigimu, visada turi tarnauti žmogui, o ne žmogus ekonomikai.
Popiežius paragino siekti, kad ekonomikos augimo naudą pajustų ir sunkesnėje padėtyje esantys žmonės. Jis paminėjo su neaiškia ateitimi susiduriančias šeimas, bedarbius, vyresnio amžiaus žmones, daugelį metų prisidėjusius prie visuomenės gerovės, taip pat tuos, kurie, nors daug dirba, vis tiek sunkiai pajėgia patenkinti savo šeimos poreikius.
Ypatingą dėmesį Leonas XIV skyrė jaunimui. Anot jo, nuo jauniems žmonėms sudaromų galimybių priklauso, ar jie galės savo gyvenimo planus įgyvendinti gimtojoje šalyje. „Tauta turi rimtai savęs paklausti, kur ji suklydo, jei jos jaunuoliai, norėdami įgyvendinti savo svajones, turi palikti tėvynę“, – pabrėžė popiežius.
Todėl, pasak jo, būtina stiprinti švietimą, profesinį rengimą, universitetus ir mokslinius tyrimus, padėti jaunimui atrasti bei ugdyti savo talentus ir sudaryti sąlygas prisidėti prie šalies ateities.
Priminė ir dar negimusiųjų orumą
Kalbėdamas apie atsakomybę ateities kartoms, Leonas XIV išskyrė ir žmogaus gyvybės apsaugą. „Prieš klausdami savęs, kokį pasaulį paliksime būsimoms kartoms, turime pripažinti ir dar negimusiųjų orumą“, – akcentavo jis.
Atsakomybė už žmogų, pasak popiežiaus, taip pat neatsiejama nuo rūpinimosi žeme. Dievas palaimino Argentiną gausiais gamtos turtais, todėl tikrai žmogiška ekologija turi derinti rūpinimąsi kūrinija ir žmogumi.
Nusikalstamumas ir korupcija ardo visuomenę
Sparti technologijų pažanga atveria galimybių, kurias dar prieš kelerius metus buvo sunku įsivaizduoti, tačiau kartu reikalauja atsakomybės, peržengiančios vienos valstybės ribas. Tarptautinis bendradarbiavimas, Leono XIV teigimu, būtinas ir kovojant su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, neteisėta prekyba ginklais ir narkotikais bei korupcija.
„Organizuotas nusikalstamumas, prekybos žmonėmis tinklai, prekyba ginklais ir narkotikais kartu su korupcija silpnina visuomenės sanglaudą, kursto smurtą ir atitraukia nuo bendrojo gėrio užtikrinimui reikalingus išteklius“, – perspėjo popiežius. Ši problema ypač aktuali Lotynų Amerikai: Jungtinių Tautų duomenimis, 2023 m. Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono nužudymų rodiklis buvo didžiausias pasaulyje ir beveik keturis kartus viršijo pasaulio vidurkį.
Bažnyčia nori prisidėti prie bendrojo gėrio
Leonas XIV pabrėžė, kad Argentina pašaukta ne tik kurti savo piliečių gerovę, bet ir prisidėti prie pasaulio tautų bendradarbiavimo. Bažnyčia pagal savo galimybes ir kompetenciją taip pat nori dalyvauti įgyvendinant šią bendrą atsakomybę.
Šią misiją ji vykdo per katalikiškąsias mokyklas ir universitetus, socialines iniciatyvas bei kasdienį daugybės vyrų ir moterų, tarnaujančių kitiems, liudijimą. Pasak popiežiaus, toks Bažnyčios įsipareigojimas kyla iš Kristaus meilės.
Baigdamas kalbą Leonas XIV savo mintis nukreipė į Luchano Dievo Motiną, kurią pavadino „tyliąja atminties sergėtoja“. Jis priminė, kad prie jos atvaizdo karta po kartos meldėsi motinos ir tėvai, darbininkai, jaunimas ir senoliai iš visų šalies kampelių, atsinešdami savo laikmečio rūpesčius ir viltis.
„Tegul ji ir toliau globoja šį kraštą, rūpinasi kiekvienu savo vaiku ir visada išlaiko juos arti Jėzaus. Telaimina Dievas Argentiną ir visus jos gyventojus“, – baigė Leonas XIV. Popiežiaus kalbą susirinkę Argentinos politikos ir valstybės institucijų atstovai bei užsienio diplomatai ne kartą pertraukė garsiais plojimais ir ovacijomis.
