Popiežius Leonas XIV, tęsdamas apaštališkąją kelionę Urugvajuje, ragino tikinčiuosius nebijoti sekuliarėjančios visuomenės, drąsiai liudyti Kristų ir iš naujo atrasti pašaukimo, bendruomenės bei tarnystės svarbą. Susitikimuose su dvasininkais, jaunuoliais, studentais ir socialinės pagalbos bendruomenėmis jis kartojo, kad Evangelija turi būti ne tik skelbiama žodžiais, bet ir matoma krikščionių gyvenime.
Ragino visą Bažnyčią melstis už pašaukimus
Montevidėjo katedroje susitikęs su Urugvajaus dvasininkais, pašvęstaisiais ir seminaristais Leonas XIV atkreipė dėmesį į šalies Bažnyčios išgyvenamą pašaukimų krizę. 2024 m. į vienintelę tarpdiecezinę seminariją neįstojo nė vienas naujas kandidatas, tačiau tikintieji pradėjo rengti maldos ir pasninko dienas, o vėliau atsirado jaunuolių, pradėjusių rengtis kunigystei.
„Mes, pašventę savo gyvenimą Viešpačiui, turime savęs klausti, kur yra mūsų širdis“, – sakė popiežius. Jis ragino nesiekti pripažinimo, nesivaikyti tariamo saugumo ir nemanyti, kad viską galima kontroliuoti.
„Ištikimybė gautam pašaukimui reikalauja nuolat iš naujo grįžti pas Jėzų Kristų ir leisti, kad Jis būtų mūsų lobis, Tas, į kurį trokštame būti panašūs“, – kalbėjo Leonas XIV. Popiežius pabrėžė, kad dvasinė tarnystė negali būti grindžiama savisauga ar troškimu kontroliuoti.
Leonas XIV paragino Urugvajuje gimusią maldos iniciatyvą išplėsti visoje Bažnyčioje. „Norėčiau, kad ši Urugvajaus patirtis rastų atgarsį ir visoje Bažnyčioje. Iš šios Montevidėjo katedros raginu savo brolius vyskupus visame pasaulyje savo vyskupijose rengti maldos ir pasninko dienas, melsti gausesnių pašaukimų į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą“, – sakė jis.
Popiežius priminė ir kunigo tarnystės artumą žmogui. Pasak jo, kunigo akys pastebi ašaras, kurių kiti nemato, jo ausys išklauso tai, ko žmogus negali patikėti kitiems, o rankos kelia Kristaus Kūną. „Viena rimčiausių evangelizacijos sėkmės sąlygų – būti panašiems į Tą, kurį skelbiame“, – pabrėžė Leonas XIV.
Tiltas, palmė ir matė
Kitą dieną Paisandu mieste Leonas XIV aukojo pirmąsias Mišias per šią kelionę, jose dalyvavo apie 40 tūkst. žmonių. Homilijoje popiežius tikėjimo ir bendruomenės misiją aiškino trimis urugvajiečiams artimais simboliais – tiltu, palme ir mate.
Kalbėdamas apie Urugvajų ir Argentiną jungiantį tiltą, jis sakė: „Labai svarbu būti tiltų statytojais. Tai pašaukimas, skirtas mums visiems: statyti tiltus, stiprinti ryšius, vienyti, bendrauti ir perduoti tikėjimo džiaugsmą.“ Popiežius pabrėžė, kad toks tiltas turi turėti tvirtus pamatus ir atlaikyti net stiprias sroves.
Palmė, turinti gilias šaknis ir kylanti į dangų, popiežiui tapo krikščioniškojo gyvenimo įvaizdžiu. „Įsišakniję Kristuje ir likdami vienybėje su Juo, duodame gerų vaisių“, – sakė jis, kartu primindamas, kad palmės auga ne po vieną, todėl gali simbolizuoti ir bendruomenės svarbą.
Matę Leonas XIV pavadino artumo, draugystės ir susitikimo simboliu. „Ji moko mus dalytis ir būti kartu, stiprinti ryšius, kurie mus vienija ir daro broliais bei seserimis“, – kalbėjo popiežius, ragindamas urugvajiečius kūrybingai ir drąsiai perduoti tikėjimą ateities kartoms.
„Būkite tiltai, kad daugelis galėtų susitikti su Jėzumi. Būkite broliška bendruomenė, kuri susiburia ir dalijasi gyvenimu bei sumanymais, svajonėmis ir viltimis, ypač su tais, kuriems labiausiai reikia pagalbos“, – sakė Leonas XIV. Pasak jo, tikėjimas nuo pat pradžių yra Urugvajaus tautos gyvenimo dalis, todėl svarbu jį perduoti naujoms kartoms.
„Negalime praeiti pro šalį“
Montevidėjo Gvadalupės Dievo Motinos parapijoje, išplėtojusioje socialinės pagalbos veiklą, popiežius priminė Jėzaus palyginimą apie gerąjį samarietį. Jis kalbėjo apie smurtą, skurdą, vienatvę ir visuomenės abejingumą, ragindamas Bažnyčią, valstybę ir pilietinę visuomenę veikti kartu.
„Negalime praeiti pro šalį žinodami, kad yra vaikų, kurie neina į mokyklą, nes bijo. Negalime nutildyti savo sąžinės matydami, kad motina neturi iš ko pamaitinti savo vaikų. Negalime ignoruoti to, kad aplink mus yra daugybė kenčiančių, vienišų ir pažeidžiamų žmonių“, – sakė Leonas XIV. Jis pabrėžė, kad abejingumas kitų kančiai gali tapti dar viena žmogaus patiriamos skriaudos forma.
Popiežius priminė ir Jėzaus paliepimą iš palyginimo apie gerąjį samarietį: „Eik ir tu taip daryk!“ Pasak Leono XIV, kiekvienas krikščionis šiuos žodžius turėtų kasdien girdėti savo širdyje ir jais vadovautis konkrečiais darbais.
Katalikiškasis ugdymas neturi užsidaryti
Urugvajaus katalikiškajame universitete Leonas XIV kalbėjo apie švietimo misiją pasitelkdamas penkis žmogaus pojūčius. Jis ragino ugdyti gebėjimą dėmesingai žvelgti į tikrovę, klausytis kitų ir kurti taiką.
„Mūsų katalikiškasis ugdymas negali apsiriboti uždaru ratu, turime pratintis klausytis šeimų, pilietinės visuomenės, politinės ir administracinės valdžios, taip pat gamybos sektorių ir darbininkų atstovų“, – sakė popiežius. Pasak jo, jaunuoliai mokosi klausytis dalyvaudami savanoriškoje veikloje, misijose ir bendruomenės projektuose.
„Tie, kurie klausosi, atpažįsta kitame gėrį, o ne grėsmę“, – pabrėžė Leonas XIV. Popiežius taip pat ragino katalikiškąjį ugdymą suvokti ne vien kaip žinių perdavimą, bet kaip Evangelijos pavertimą santykiu, kultūra ir gyvenimo būdu.
„Gerai naujienai reikia liudytojų“
Vienu svarbiausių vizito akcentų tapo maldos budėjimas Montevidėjo „Šimtmečio stadione“, kuriame dalyvavo apie 70 tūkst. jaunuolių. Leonas XIV kalbėjo apie tikėjimo liudijimą visuomenėje, kurioje stiprėja sekuliarizmas, silpnėja tikėjimo perdavimas tarp kartų, o vis daugiau žmonių neturi ryšio su Bažnyčia ar religine praktika.
„Gerai naujienai reikia liudytojų. O mes išgirdome tokią, apie kurią verta šaukti visam pasauliui: Jėzus Kristus! Dievo Sūnus tapo žmogumi! Tai Dievas su mumis!“ – sakė popiežius. Jis pabrėžė, kad mažėjantis tikinčiųjų skaičius nereiškia, jog jų liudijimas tampa nereikšmingas.
Dievo logikoje mažumas nereiškia nesvarbumo – tai, pasak Leono XIV, rodo ir Betliejaus vieta išganymo istorijoje. Popiežius perspėjo, kad visuomenėje, kurioje Dievas tampa nereikalingas ir tikėjimas išstumiamas į privačią sferą, kyla pavojus nepalikti vietos ir pačiam žmogui.
Leonas XIV ragino jaunuolius išlaikyti Kristų gyvenimo centre per maldą, Mišias, išpažintį ir Evangelijos apmąstymą. „Galbūt yra žmonių, kurie niekada savo noru neatverčia Biblijos, jau daug metų neįžengė į bažnyčią arba net negalėtų pasakyti, ar tiki Dievą. Tačiau, žvelgdami į jus, jie gali pajusti troškimą ieškoti Dievo“, – sakė jis.
„Būkite šventi!“
Popiežius ragino jaunimą nebijoti rinktis to, kas prieštarauja vyraujančiai kultūrai: būti sąžiningiems, atsiliepti į kunigystės ar pašvęstojo gyvenimo pašaukimą, atleisti net tada, kai tai atrodo pralaimėjimas, ir priimti šeimoje naują gyvybę, net jei pasaulis ją laiko našta. „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai“, – priminė jis Evangelijos žodžius.
Leonas XIV pabrėžė, kad Bažnyčios centre visada turi likti žinia, jog Dievo meilė yra stipresnė už mirtį, neapykantą, smurtą, karą ir nuodėmę. „Būkite šventi! Nesitenkinkite tiesiog tvarkingu gyvenimu ir įpročio vedamu tikėjimu“, – ragino popiežius.
Pasak jo, Evangelijai skleisti nereikia didelių skaičių – svarbiausia, kad krikščionio gyvenimas atspindėtų Kristaus šviesą. Jei toks gyvenimas kitiems pažadina klausimų ir troškimą ieškoti Jėzaus, jis jau duoda vaisių.
