Artėjant žiemai Skandinavijos Katalikų Bažnyčia išgyvena precedento neturintį augimą – vis daugiau žmonių atsigręžia į katalikų tikėjimą, reaguodami į itin sekuliarizuotą regiono kultūrą.
„Bažnyčia stiprėja, nes daugėja žmonių, atsiverčiančių į katalikybę“, – sakė Norvegijos Katalikų vyskupų tarybos atstovė viešiesiems ryšiams Ragnhild Aadland Høen (Ragnhild Odland Hėen).
„Ten, kur anksčiau vyravo antikatalikiškos nuostatos, dabar išankstinių nusistatymų gerokai mažiau. Jauni žmonės visoje šalyje atranda vieni kitus parapijose, o kiti katalikybe domisi taip palankiai, kaip anksčiau nesame matę“, – teigė ji.
R. Aadland Høen apie tai kalbėjo tuo metu, kai Oslo vyskupas Fredrikas Hansenas, spalio 18 d. minint Pasaulinę misijų dieną, paskelbė planus surengti pirmąjį savo vyskupijos sinodą, skirtą evangelizacijos poreikiams ir iššūkiams aptarti.
„Akivaizdu, kad vyksta kažkas reikšminga“
Interviu „OSV News“ R. Aadland Høen sakė, kad daug jaunų žmonių tikėjimą atrado po „bauginančių patirčių“, kurias patyrė įsitraukę į pagoniškas ar Naujojo amžiaus (New Age) praktikas. Pasak jos, Norvegijos Katalikų Bažnyčioje taip pat reikšmingai daugėja Sutvirtinimo sakramentą priimančių žmonių ir suaugusiųjų įkrikščioninimo kursų dalyvių.
Tuo metu žinomas Danijos katalikas „OSV News“ sakė, kad ir šios šalies Bažnyčia pastebi naujų susidomėjimo ženklų. Vis dėlto kartu siekiama užtikrinti, kad atsivertusieji tinkamai suprastų katalikų mokymą ir jų apsisprendimas nebūtų vien „konservatyvus, prieš vyraujančią kultūrą nukreiptas pareiškimas“.
„Augimas čia nėra toks ryškus kaip Norvegijoje ir Švedijoje“, – sakė Kopenhagos Šv. Ansgaro katedros parapijos tarybos pirmininkas Nikas Bredholtas.
„Tačiau daugelis žmonių Katalikų Bažnyčią atranda internete ir ateina į mūsų Mišias nuoširdžiai ieškodami Dievo. Akivaizdu, kad vyksta kažkas reikšminga“, – pridūrė jis.
Iššūkiai Skandinavijoje po Reformacijos
Po Reformacijos katalikai visoje Skandinavijoje patyrė didelį persekiojimą, o dominuojančios liuteronų Bažnyčios įgijo oficialų statusą.
Nors 2014 m. pakeistoje Norvegijos Konstitucijoje Liuteronų Bažnyčia tebėra įvardijama kaip oficiali šalies Bažnyčia, ministrams nebereikalaujama būti praktikuojančiais jos nariais, o kitos religinės bendruomenės turi būti remiamos „vienodomis sąlygomis“.
Panašių modernizavimo reformų reikalaujama ir kitose šalyse, kuriose valstybinės liuteronų Bažnyčios tebėra įtakingos.
Bažnyčios augimą skatina ir imigrantai iš Lenkijos
2025 m. duomenimis, Katalikų Bažnyčia Danijoje, Suomijoje, Islandijoje, Norvegijoje ir Švedijoje turi septynias vyskupijas, 406 tūkst. tikinčiųjų, 419 kunigų ir 349 vienuoles. Katalikai sudaro maždaug 2,9 proc. šių šalių gyventojų, kurių iš viso yra apie 28 mln.
Spartų Bažnyčios augimą per pastarąjį dešimtmetį taip pat skatina iš Lenkijos ir kitų šalių atvykę katalikai bei keli plačiai žinomi į katalikybę atsivertę žmonės.
Basųjų karmelitų vienuolis kardinolas Larsas Andersas Arborelius, anksčiau buvęs liuteronas ir 2017 m. tapęs pirmuoju Švedijos kardinolu, 2021 m. žurnalo „Fokus“ buvo išrinktas „Metų švedu“. 2025 m. jo pavardė taip pat buvo plačiai minima tarp galimų kandidatų į popiežius.
2023 m. Nobelio literatūros premiją pelnė Norvegijos katalikų rašytojas ir dramaturgas Jonas Fosse, taip pat iš liuteronybės atsivertęs į katalikybę.
2023 m. Nobelio literatūros premiją pelnė Norvegijos katalikų rašytojas ir dramaturgas Jonas Fosse, taip pat iš liuteronybės atsivertęs į katalikybę.
R. Aadland Høen sakė, kad tokių žinomų atsivertėlių kaip J. Fosse autoritetas kultūros pasaulyje padėjo Katalikų Bažnyčiai tapti labiau matomai ir patraukti visuomenės dėmesį. Pasak jos, daugybė senųjų Skandinavijos piligrimystės vietų taip pat traukia „religinės tiesos ieškotojus“.
„Tai vienas sekuliariausių pasaulio regionų, ir daugelis žmonių išbandė vyraujančią pasaulėžiūrą, tačiau pajuto jos tuštumą“, – sakė katalikų atstovė, pati iš liuteronybės į katalikybę atsivertusi būdama kiek vyresnė nei 30 metų.
„Visiems akivaizdu, kad katalikai yra Bažnyčioje todėl, kad iš tiesų kažkuo tiki – jei juos vestų visuomenės papročiai, jų čia nebūtų. Jie labai stipriai liudija krikščioniškąjį tikėjimą, ir tai žmones iš tiesų paliečia bei daro jiems įspūdį“, – teigė ji.
„Turime galimybių ir toliau augti“
Nors Skandinavijos šalys turi atskiras nacionalines vyskupų tarybas, aštuoni regiono katalikų vyskupai priklauso bendrai Šiaurės šalių vyskupų konferencijai. Jos sekretoriatas veikia Kopenhagoje ir koordinuoja sielovados veiklą bendrais svarstymais bei sprendimais.
Nuo 2024 m. konferencijai vadovauja Trondheimo vyskupas, trapistų vienuolis Erikas Vardenas – dar vienas buvęs liuteronas, 2026 m. vasarį vedęs gavėnios rekolekcijas popiežiui ir Romos kurijai.
Ilgametė Šiaurės šalių vyskupų konferencijos generalinė sekretorė sesuo Anna Mirijam Kaschner mano, kad Šiaurės šalių Katalikų Bažnyčios vadovus sieja pakankamai bendrumų, kad jie galėtų veikti vieningai.
Per rudens plenarinį susitikimą vyskupai paragino daugiau remti vargstančiuosius ir benamius, taip pat čiabuvių kultūras. Jie taip pat ragino katalikus pasisakyti prieš „stiprėjantį populizmą“ ir „grubėjantį viešąjį diskursą“.
„Nors čia vis dar esame nedidelė bendruomenė, turime galimybių ir toliau augti – jei sugebėsime išlaikyti tuos, kurie prisijungė prie mūsų Bažnyčios, ir puoselėti jų tikėjimą“, – „OSV News“ sakė Brangiausiojo Kraujo misionierių seserų kongregacijai priklausanti sesuo Anna Mirijam.
„Bažnyčia akivaizdžiai siūlo kitokias vertybes nei šiandienė liberali, daug ką leidžianti visuomenė, ir tai traukia žmones. Kadangi antikatalikiškos nuostatos dabar iš esmės liko praeityje, taip pat gerai bendradarbiaujame su savo kaimynais protestantais. Mūsų Bažnyčia vienija labai įvairius žmones, todėl, regis, ateityje galėtų atlikti ypatingą vaidmenį“, – aiškino ji.
Netikėtas Bažnyčios augimo sąjungininkas
Katalikų Bažnyčios augimui Skandinavijoje padeda ir netikėtas veiksnys – archeologiniai atradimai, primenantys senas katalikybės šaknis šiame regione.
Pagal 2020 m. įstatymą Norvegijos Katalikų Bažnyčia, kaip ir kitos religinės bendruomenės, turi teisę gauti valstybės paramą ir šiuo metu kasmet gauna apie 26 mln. JAV dolerių (apie 23,4 mln. eurų).
Rugpjūtį netoli buvusios skandinavų gyvenvietės Grenlandijoje buvo atkasta šeštoji viduramžių katalikų bažnyčia. Grenlandija priklauso Kopenhagos vyskupijai, kuri geografiniu požiūriu yra didžiausia pasaulyje – ji apima visą Daniją, Grenlandiją ir Farerų salas.
Tokie atradimai ne tik primena senąsias Katalikų Bažnyčios šaknis šiame regione, bet ir sustiprina raginimus suteikti katalikams tokį pat statusą kaip liuteronams.
Pagal 2020 m. įstatymą Norvegijos Katalikų Bažnyčia, kaip ir kitos religinės bendruomenės, turi teisę gauti valstybės paramą ir šiuo metu kasmet gauna apie 26 mln. JAV dolerių (apie 23,4 mln. eurų).
„Bendra istorija ir tapatybė“
Nors ši finansinė parama padeda Bažnyčiai plėtoti savo veiklą, R. Aadland Høen sakė, kad Norvegijos Bažnyčios vadovai taip pat ragina katalikus daugiau aukoti tiesiogiai. Pasak jos, baiminamasi, kad ateityje Bažnyčia dėl savo kanoninės praktikos ir moralinio mokymo gali netekti valstybės finansavimo.
Tačiau, jos teigimu, daug žmonių į katalikų tikėjimą atsigręžia po skaudžių „liberalių patirčių“, susijusių su seksualiniu palaidumu ir šeimų irimu. Todėl, pasak R. Aadland Høen, būtų klaidinga manyti, kad šiandienos skandinavai savaime yra liberalios pasaulėžiūros.
„Mūsų šalys turi bendrą istoriją ir tapatybę – save laikome broliškomis tautomis, o Katalikų Bažnyčia suteikia institucinį pagrindą šiems ryšiams toliau stiprinti“, – kalbėjo Norvegijos Katalikų vyskupų tarybos atstovė, palaikanti ryšius su valdžios ir viešųjų institucijų pareigūnais.
„Nors kiekviena tauta Bažnyčiai suteikia savų dovanų, mes suprantame vieni kitų kalbas ir turime daug bendro kultūroje, įskaitant tiesioginį ryšį su Dievo kūrinijos grožiu, matomu visoje Skandinavijoje“, – pridūrė ji.
Be Oslo vyskupijos paskelbto pirmojo sinodo, Švedijos Katalikų Bažnyčia Pasaulinę misijų dieną pristatė naują visoje šalyje vyksiantį kursą „Ką reiškia tapti kataliku“.
Bendrame spalio 25 d. Šiaurės šalių vyskupų konferencijos pastoraciniame laiške taip pat numatyta pristatyti planus visoje Skandinavijoje burti sinodines grupes, kurios svarstytų, kaip plėsti Katalikų Bažnyčios tarnystę.
