Vatikanas, artėjant žiemai, stiprins paramą Ukrainai – į šalį vyks nauja humanitarinė misija, kuriai vadovaus Tarnavimo artimo meilei dikasterijos prefektas, ispanų arkivyskupas Luisas Marínas de San Martínas (Luisas Marinas de San Martinas).
„Prognozuojama, kad žiema bus labai sunki, todėl mes, krikščionys ir Bažnyčia, negalime likti abejingi ar pasyvūs. Mano kelionė – tai solidarumo ir artumo misija, meilės liudijimas“, – EWTN News Español sakė arkivyskupas.
Spalio 27–30 d. L. Marínas lankysis Ukrainoje. Pasak jo, vizitas koordinuojamas per Apaštališkąją nunciatūrą. Kelionės metu jis aplankys Kyjivą, Zaporižią, Dniprą ir Fastivą.
Numatyti susitikimai su lotynų apeigų ir graikų katalikų bendruomenėmis. Ši kelionė yra dalis Šventojo Sosto pastangų būti šalia gyventojų, smarkiai kenčiančių nuo karo, nuo kurio pradžios vasarį sukaks penkeri metai.
„Noriu iš arti susipažinti su gyventojų poreikiais ir, svarbiausia, paliudyti popiežiaus Leono XIV rūpestį bei artumą. Ukraina yra mūsų širdyse, o Tarnavimo artimo meilei dikasterija Šventojo Tėvo vardu stengiasi atsiliepti konkrečia pagalba“, – sakė arkivyskupas.
Misija sutampa su Vatikano darbuotojams surengta paramos rinkimo akcija, vykdoma bendradarbiaujant su Vatikano Miesto Valstybės gubernatoratu.
„Atsakas buvo nuostabus. Daugiausia surinkta šiltų drabužių, konservuoto maisto, antklodžių, patalynės, miegmaišių ir kitų būtiniausių daiktų“, – pasakojo L. Marínas.
Parama į Ukrainą bus gabenama keliais, naudojantis tarptautine TIR krovinių tranzito sistema, o vėliau ją išdalys vietos Bažnyčios struktūros. Romos Šv. Sofijos parapija, svarbus Italijos sostinėje gyvenančios ukrainiečių bendruomenės centras, kaip ir ankstesniais kartais tapo paramos rinkimo ir sandėliavimo vieta. Čia prieš išsiunčiant į Ukrainą buvo kaupiama iš įvairių vietų atgabenta pagalba.
Ši iniciatyva yra dalis plataus pagalbos tinklo, kurį Tarnavimo artimo meilei dikasterija plėtoja nuo karo pradžios. Pastaraisiais metais Šventasis Sostas organizavo vaistų siuntas, finansinę paramą pažeidžiamoms šeimoms ir įvairius pagalbos projektus, įgyvendinamus per Apaštališkąją nunciatūrą bei vietos Bažnyčias.
Ukrainą pasiekusią paramą išdalys Kyjive veikiančios Bažnyčios labdaros struktūros. „Ši paramos rinkimo akcija priminė kiekvieno iš mūsų asmeninę atsakomybę ir leido konkrečiai atsiliepti į Ukrainos gyventojų kančią. Dėkoju Vatikano gubernatoratui už bendradarbiavimą, Tarnavimo artimo meilei dikasterijos darbuotojams – už įsitraukimą renkant ir rūšiuojant paramą, o visiems aukotojams – už dosnumą“, – sakė L. Marínas.
Jis taip pat paragino nenustoti melstis, kad Viešpats suteiktų taikos dovaną.
Aktyvi Šventojo Sosto diplomatinė veikla
Tarnavimo artimo meilei dikasterijos prefekto vizitas rengiamas tuo metu, kai Šventasis Sostas itin aktyviai vykdo diplomatinę ir humanitarinę veiklą, susijusią su karu Ukrainoje.
Spalio 16 d. popiežius Leonas XIV iš Gemelli (Džemeli) universitetinės ligoninės, kur sveiko po operacijos, per kurią jam buvo pašalintas piktybinis dešiniojo plaučio navikas, paskambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir paragino paskelbti „paliaubas, kad būtų galima pristatyti humanitarinę pagalbą“.
Vatikano teigimu, popiežius ypač atkreipė dėmesį į „itin sunkią padėtį“ Oleškuose – apsuptame mieste, kuriame tebėra apie 2 tūkst. civilių, gyvenančių be geriamojo vandens ir elektros.
Į šį miestą su humanitarine misija taip pat buvo nuvykęs Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Matteo Maria Zuppi (Matėjas Marija Dzupis).
Kitą pirmadienį, jau grįžęs į Vatikaną, popiežius paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir paragino jį bendradarbiauti su Maskva siekiant humanitarinių paliaubų šiame mieste.
JAV prezidento Donaldo Trumpo žmona Melania Trump paskelbė, kad paliaubos, skirtos sudaryti sąlygas išgelbėti Oleškuose įstrigusius civilius, prasidės spalio 27 d.
Šaltinio teigimu, popiežiaus diplomatinės pastangos davė rezultatų. JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) žmona Melania Trump paskelbė, kad paliaubos, skirtos sudaryti sąlygas išgelbėti Oleškuose įstrigusius civilius, prasidės spalio 27 d. Apie tai, kaip nurodoma šaltinyje, pranešė Maskva.
Rusijos pajėgų karo pradžioje užimtas miestas jau kelis mėnesius susiduria su dideliu maisto ir medicinos priemonių trūkumu. Jame taip pat nėra elektros, šildymo ir vandentiekio. Norėdami išvykti iš miesto, daugelis gyventojų turi įveikti ne vieną kilometrą keliais, kurių dalis tebėra užminuota.
Šiomis aplinkybėmis spalio 23 d. popiežius Leonas XIV privačioje audiencijoje priėmė Kyjivo ir Haličo didįjį arkivyskupą bei Ukrainos graikų katalikų Bažnyčios vadovą Sviatoslavą Ševčiuką.
Kaip pranešė „Vatican News“, per susitikimą S. Ševčiukas padėkojo popiežiui už nuolatinę Šventojo Sosto paramą jo šaliai ir paprašė telkti tarptautinę katalikų bendruomenę artėjant žiemai, kuri, kaip prognozuojama, bus ypač sunki milijonams nuo karo nukentėjusių žmonių.
S. Ševčiukas taip pat perdavė popiežiui Ukrainos karo belaisvių sąrašus, kad Šventasis Sostas galėtų juos perduoti Rusijos valdžios institucijoms ir padėti surengti belaisvių apsikeitimą.
