Spalio 21 d., trečiasis mėnesio trečiadienis, Kauno arkikatedroje buvo skirtas arkivyskupijos šeimų sielovados bendradarbiams. Į bendrą maldą susirinko Šeimos centro darbuotojai ir savanoriai, taip pat šeimos bei sužadėtiniai, kurie pradeda pasirengimą priimti Bažnyčioje Santuokos sakramentą.
Vakaro malda prasidėjo Švč. Sakramento koplyčioje meldžiantis Rožinį. Jį šiemetinio spalio mėnesį skiriame taikai pasaulyje, šeimose, žmogaus širdyje.
Vakaro šv. Mišioms vadovavo vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas. Patarnavo kartu su Kauno kunigų seminarijos rektoriumi kunigu Liutauru Vilėniškiu arkikatedroje susirinkę seminaristai.
Vyskupas S. Bužauskas, atskleisdamas Evangeliją (Lk 12, 39–48), drąsino susirinkusiuosius, šeimas ir sužadėtinius bei klausė: „Kaip mes elgiamės su tuo, kas mums yra patikėta? Kokią apyskaitą duodame Viešpačiui už savo santykius, darbus, už savo šeimos narius? Kaip mes elgiamės su jais? Ar tikrai branginame vienas kitą, o gal elgiamės savanaudiškai?“
Ganytojas ragino išlaikyti ištikimybę šeimose, santykiuose su kitais ir Dievu sakydamas: „Viešpats kviečia mus būti visada ištikimus, net ir tada, kai niekas nemato, kai esame pavargę ir nuliūdę, nes Šeimininkas lieka ištikimas mums visada. Jeigu nepaisome Dievo įsakymų, Viešpats pareikalaus iš mūsų atsakomybės už patikėtas dovanas ir malones. Dievo galybė mus veikia ir vienišume: o kiek aš pasilieku Dievuje, kiek mane persmelkęs buvimas Jame – toji ištikimybė turi augti visada.
Galime prisiminti, kada Viešpats buvo panardinęs mane, buvo taip arti, kad aš jį įsimylėjau. Mūsų patirtis padeda išlaikyti ištikimybę, kai ateina išbandymai arba atrodo, kad Dievas nutolęs. Dievas niekada nepasitraukia, kaip ir sutuoktiniai visada lieka ištikimi vienas kitam, net jei yra kitų pagundų. Net jei ir nemato mano išrinktasis(-oji), Dievas mato. Tad meilė negali būti išduota ar sutepta, mano meilė pasilieka, net kai esu vienas. Mylėdamas neturiu palūžti ar veidmainiauti.“
„Viešpatie, duok malonę, kad visada liktume Tau ištikimi ir niekada nenorėtume Tavęs įskaudinti”, – šia invokacija vysk. S. Bužauskas užbaigė homiliją.
