Ukrainos religijos tyrinėtojų projektas „Religion on fire“ („Religija ugnyje“) nuo 2022 m. dokumentuoja karo padarytą žalą įvairių religinių bendruomenių pastatams. Projekto duomenimis, 2026 m. spalio 1 d. Ukrainoje buvo mažiausiai 807 įvairiu mastu nuo karo veiksmų nukentėję religinės paskirties pastatai – nuo didelių katedrų ir kultūros paveldo objektų iki nedidelių kaimų bažnyčių bei šiuolaikinių maldos namų.
Daugiausia – 432 – nukentėjusių objektų priklauso Ukrainos Ortodoksų Bažnyčiai, siejamai su Maskvos patriarchatu. Dar 83 pažeisti pastatai priklauso savarankiškai Ukrainos Ortodoksų Bažnyčiai, pripažintai Konstantinopolio patriarchato. Graikų Katalikų Bažnyčiai priklauso 37 nukentėję objektai, įvairioms protestantų bendruomenėms – 207, žydų bendruomenėms – 24, musulmonų – 8. Be to, nukentėjo 29 religinėms bendruomenėms priklausančios ugdymui ir kitoms reikmėms naudojamos patalpos.
„Religion on fire“ nurodo, kad daugiau kaip 200 bažnyčių ir maldos namų sugriauti taip smarkiai, jog jų atstatyti nebeįmanoma, o kiti religiniai pastatai patyrė mažesnę žalą.
Vienas naujausių katalikų bažnyčios apgadinimo atvejų užfiksuotas 2026 m. rugsėjo 20 d. Chersone. Ukrainos lotynų apeigų katalikų svetainė „Credo“ paskelbė Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios klebono Maksymo Podlevskio pasakojimą. Pasak kunigo, dronų ir raketų atakos mieste jau daug savaičių tapusios kasdienybe, o bažnyčios sienas ir langus ne kartą buvo pasiekusios skeveldros.
„Religion on fire“ nurodo, kad daugiau kaip 200 bažnyčių ir maldos namų sugriauti taip smarkiai, jog jų atstatyti nebeįmanoma, o kiti religiniai pastatai patyrė mažesnę žalą.
Tą sekmadienį, netrukus po 14 val., dronas smogė tiesiai į bažnyčios fasadą. Jis pramušė didelę skylę centrinės arkos vitraže, o skeveldros apgadino bažnyčios vidų ir vargonus, kurių, pasak klebono, greičiausiai nebebus įmanoma pataisyti. Tuo metu žmonių bažnyčioje nebuvo, gaisras nekilo.
Kunigo teigimu, iš daugiau kaip 400 tūkst. Chersono gyventojų mieste liko apie 50 tūkst. Jo parapijos sekmadienio pamaldose dalyvauja maždaug 60 žmonių, o nemaža jų dalis bažnyčią pradėjo lankyti jau karo metais. Po atakos parapijiečiai atnešė medžio plokščių ir jomis uždengė išdaužytus langus bei vitražus. Apgadintas centrinės arkos vitražas buvo skirtas Gailestingojo Jėzaus pagal šv. Faustinos Kowalskos regėjimus temai.
Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose religinės bendruomenės taip pat susiduria su veiklos ribojimu ir turto perėmimu. Nurodoma, kad išimtimi dažniausiai tampa su Maskvos patriarchatu siejamos Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios bendruomenės.
2026 m. rugsėjo 11 d. JAV evangelikų remiamas tinklas „Mission Eurasia“ paskelbė ataskaitą apie religinių bendruomenių nuosavybės padėtį okupuotame Melitopolyje. Joje nurodoma, kad „Malonės“ bendruomenės bažnyčia buvo paversta okupacinės valdžios „Kultūros ministerijos“ padaliniu, „Gyvenimo žodžio“ bažnyčios patalpomis iš pradžių naudojosi kariuomenė, o vėliau – milicija. Melitopolio Krikščionių bažnyčios komplekse įsikūrė okupacinės valdžios „Jaunimo ir sporto ministerijos“ bei „Vieningosios Rusijos jaunimo gvardijos“ padaliniai.
2025 m. paskelbtoje kitoje „Mission Eurasia“ ataskaitoje aprašytos priemonės, kuriomis, organizacijos teigimu, siekiama paralyžiuoti protestantų ir kitų religinių bendruomenių veiklą. Tarp jų – grasinimai pastoriams, atsisakymas registruoti protestantų bendruomenes ir jų palikimas už teisėtumo ribų, sudarant sąlygas reidams bei kitokiam kišimuisi į jų veiklą.
