Skelbiame kalbą vaizdo įrašu buvo pasakytą per „Žygį už gyvybę 2026“, vykusį Vilniuje.
Mieli „Žygio už gyvybę“ Vilniuje dalyviai ir organizatoriai,
kaip Europos katalikų gydytojų asociacijų federacijos (FEAMC) prezidentas, sveikinu jus su gilia pagarba ir solidarumu.
Šiandien Europa susiduria su didžiuliu demografiniu ir žmogiškuoju iššūkiu.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, gimsta vis mažiau vaikų. Jauni žmonės vis dažniau atideda santuoką ir pirmojo vaiko gimimą – neretai iš trečiojo gyvenimo dešimtmečio pradžios į jo pabaigą. Už šių skaičių slypi labai realios baimės: ekonominis nesaugumas, neapibrėžtumas dėl ateities ir jausmas, kad kurti bei auginti šeimą tampa vis sunkiau.
Kartu keičiasi ir mūsų požiūris į žmogaus gyvybę. Abortas vis dažniau pristatomas kaip žmogaus teisė ir net įtvirtinamas aukščiausio lygmens teisės aktuose, kaip tai padaryta Prancūzijoje ir Liuksemburge. O 25 metų Nyderlandų eutanazijos patirtis turėtų paskatinti mus klausti: kas nutinka mūsų suvokimui apie žmogaus gyvybės vertę ir prasmę, kai tyčinis gyvybės nutraukimas tampa priimtinu atsaku į kančią?
Tai sunkūs klausimai. Tačiau jie nėra skirti smerkti žmonėms, atsidūrusiems skausmingose ar sudėtingose situacijose. Jie kviečia mus klausti: kokią Europą norime kurti? Ir kuo grindžiame žmogaus vertę?
Biblija mums pateikia gilų atsakymą. 139-ojoje psalmėje sakoma: „Juk tu mano širdį sukūrei, užmezgei mane motinos įsčiose.“
Šiandien Europa susiduria su didžiuliu demografiniu ir žmogiškuoju iššūkiu.
Kiekviena žmogaus gyvybė yra unikali. Kiekviena žmogaus gyvybė turi orumą.
Tai, kaip elgiamės su pačiais pažeidžiamiausiais, formuoja ir mūsų santykį vienų su kitais. Jei pradėsime manyti, kad kai kurios gyvybės gali būti nutrauktos todėl, kad jos yra nepageidaujamos, laikomos našta, lydimos kančios ar neatitinka mūsų lūkesčių, silpninsime pačius žmogaus orumo – o galiausiai ir taikos – pamatus.
Todėl turime veikti.
Kreipiuosi į savo kolegas sveikatos priežiūros specialistus, ypač gydytojus: nebūkime tylūs. Tegul mūsų ligoninės būna vietos, kuriose gyvybė saugoma, kenčiantis žmogus sulaukia pagalbos ir palydėjimo, o viltis niekada nėra atimama.
Stiprinkime šeimas. Tegul netikėtai pastojusios moterys randa paramą, o ne vienatvę ir apleistumą. Kurkime aukščiausio lygio paliatyviąją pagalbą – vaikams, suaugusiesiems ir senyvo amžiaus žmonėms, kai sunki liga atneša kančią ir pažeidžiamumą.
Čia, Lietuvoje, turite įkvepiantį pavyzdį – palaimintąjį Teofilių Matulionį, kuris patyrė kalinimą ir persekiojimą, tačiau išliko drąsus žmogaus orumo gynėjas. Jo gyvenimas mums primena: žmogaus orumą ginti reikia drąsos.
Šventasis Jonas Paulius II šią atsakomybę išreiškė paprastais, bet galingais žodžiais: „Gerbkite, saugokite, mylėkite ir tarnaukite gyvybei – kiekvienai žmogaus gyvybei!“
Tegul šie žodžiai tampa ir mūsų įsipareigojimu.
Nes taika ir meilė prasideda motinos įsčiose.
Taika prasideda ligoninės palatoje.
Taika prasideda mažame senyvo žmogaus kambaryje.
Taika prasideda visur, kur vienas žmogus pažvelgia į kitą ir pasako:
„Tavo gyvybė yra svarbi. Tu nesi vienas.“
Tad būkime už gyvybę – ne tik šiandien, bet kiekvieną dieną.
Pradėkime čia, Vilniuje, šiandien.
Ačiū jums už jūsų drąsą, liudijimą ir įsipareigojimą gyvybei.
