Tūkstančiai žmonių Šiaurės Airijos Portadauno miestelyje sekmadienį užblokavo Garvaghy Road gatvę, kuria pirmą kartą per 28 metus turėjo žygiuoti protestantiško Oraniečių ordino („Orange Order“) nariai. Eitynės per daugiausia katalikų ir airių nacionalistų gyvenamą rajoną atgaivino vieną jautriausių Šiaurės Airijos ginčų tarp katalikų ir protestantų bendruomenių.
Šiaurės Airijos Eitynių komisija leido Oraniečių ordinui žygiuoti Garvaghy Road gatve, tačiau sprendimas buvo apskųstas teismui. Šeštadienį Aukštasis teismas leidimą laikinai sustabdė, bet vėliau Apeliacinis teismas šį draudimą panaikino. Ankstyvą sekmadienio rytą Aukštasis teismas atmetė dar vieną vietos gyventojų prašymą neleisti eitynėms vykti. Komisija leido eisenoje dalyvauti ne daugiau kaip 35 žmonėms, uždraudė orkestrus ir lydinčius rėmėjus bei nurodė ją užbaigti iki 9.30 val.
Prie protestuotojų prisijungė ir aukščiausio rango airių nacionalistinės partijos „Sinn Fein“ politikės – Šiaurės Airijos pirmoji ministrė Michelle O’Neill (Mišel O’Nil) ir partijos lyderė Mary Lou McDonald (Meri Lu Makdonald). „Tai beprotybė. Iš tiesų taip elgtis su bet kuria bendruomene 2026 metais yra primityvu. Tai netoleruotina ir nebus toleruojama“, – teigė M. L. McDonald. Ji pabrėžė, kad bendruomenė pasiryžusi neleisti savęs „vėl grąžinti į praeitį“.
M. O’Neill ir M. L. McDonald ragino Jungtinės Karalystės vyriausybę bei policiją įsikišti ir sustabdyti eitynes. Policija savo ruožtu perspėjo Garvaghy Road susirinkusius žmones, kad už dalyvavimą kelią blokuojančiame proteste jiems gali grėsti suėmimas ir baudžiamasis persekiojimas. Šiaurės Airijos policijos vadovas Jon Boutcher (Džonas Baučeris) pranešė, kad smurto ar viešosios tvarkos pažeidimų požymių neužfiksuota, ir ragino visas puses siekti išsaugoti taiką.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas taip pat ragino išlaikyti ramybę, pabrėždamas, kad Šiaurės Airijoje pasiekta didelė pažanga ir negalima leisti „grįžti atgal“.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas (Endis Bernamas) taip pat ragino išlaikyti ramybę, pabrėždamas, kad Šiaurės Airijoje pasiekta didelė pažanga ir negalima leisti „grįžti atgal“. Airijos vyriausybė pareiškė esanti „labai susirūpinusi“ susidariusia padėtimi ir nurodė, kad svarbiausias jos tikslas – išvengti „sugrįžimo prie praeities susiskaldymo“.
Oraniečių ordinas yra protestantiška organizacija, glaudžiai susijusi su junionizmu – politine tradicija, pasisakančia už Šiaurės Airijos išlikimą Jungtinės Karalystės sudėtyje. Ginčai dėl jo eitynių per katalikų ir airių nacionalistų gyvenamus rajonus ypač paaštrėjo vadinamųjų Neramumų („The Troubles“) laikotarpiu.
Ginčas dėl Drumcree eitynių ir Garvaghy Road dešimtajame dešimtmetyje tapo vienu ryškiausių Šiaurės Airijos religinio ir politinio susiskaldymo simbolių. Oraniečių ordino mėginimai po pamaldų Drumcree parapijos bažnyčioje grįžti Garvaghy Road gatve ne kartą sukėlė protestus, smurtinius susirėmimus ir didelio masto saugumo operacijas. Kelis dešimtmečius trukusį Šiaurės Airijos konfliktą iš esmės užbaigė 1998 m. Didžiojo penktadienio susitarimas.
Šiaurės Airijos konfliktas nėra vien religinis katalikų ir protestantų ginčas – jo esmė taip pat politinė ir tautinė. Dauguma katalikų tradiciškai siejami su airių nacionalistais, pasisakančiais už Airijos suvienijimą, o dauguma protestantų unionistų nori, kad Šiaurės Airija liktų Jungtinės Karalystės dalimi.
Kelis dešimtmečius trukęs smurtinis konfliktas iš esmės baigėsi 1998 m. Didžiojo penktadienio susitarimu. Oraniečių ordino eitynės išlieka itin jautrios, nes ši protestantiška organizacija glaudžiai susijusi su unionizmu, o jos eitynės per katalikų ir airių nacionalistų gyvenamus rajonus ne kartą yra sukėlusios protestus ir smurtinius susirėmimus.
