Maždaug pusė amerikiečių teigia bent kelis kartus per metus patiriantys arba matantys stebuklą, nors jų požiūris į organizuotą religiją ir pomirtinį gyvenimą labai įvairus, rodo naujas tyrimas.
Šios išvados pateikiamos keturių dalių Brighamo Youngo universiteto Wheatley instituto „Gyvenamosios religijos tyrimo“ („Survey of Lived Religion“) pirmojoje dalyje, paskelbtoje ketvirtadienį. Tyrėjų teigimu, apklausa atskleidžia gerokai niuansuotesnį religinio gyvenimo Jungtinėse Valstijose vaizdą, nei galima spręsti vien iš įprastų bažnyčios lankomumo rodiklių.
Nors keli tyrimai rodė, kad jokiai religijai savęs nepriskiriančių žmonių skaičiaus augimas atspindi stiprėjančią sekuliarizaciją, Wheatley instituto atlikta 2 005 suaugusiųjų, priklausančių pagrindinėms religinėms tradicijoms, apklausa parodė, kad amerikiečių dvasinis gyvenimas keičiasi, tačiau tebėra gyvybingas.
„Religija Amerikoje keičiasi, o ne nyksta. Niūrūs pranešimai apie mažėjantį priklausymą religinėms bendruomenėms atspindi realų reiškinį, tačiau nepastebi gilesnės istorijos: amerikiečiai vis dar gyvena dvasinės patirties kupiname pasaulyje, – padarė išvadą tyrėjai. – Jie meldžiasi, dėkoja, jaučia Dievo buvimą, svarbius gyvenimo momentus pažymi ritualais ir mirtį pasitinka su viltimi. Net daugelis tų, kurie nepriskiria savęs jokiai religijai, netapo visiškai sekuliarūs – jie išlieka atviri tikėjimui Dievu, dvasinėms patirtims, sakralinei prasmei ir gyvenimui po mirties.“
Tyrėjai nustatė, kad maždaug trys ketvirtadaliai amerikiečių religijai teikia bent tam tikrą reikšmę. Apie 43 proc. amerikiečių kelis kartus per dieną dėkoja Dievui, o tik maždaug ketvirtadalis jokiai religijai savęs nepriskiriančių žmonių mano, kad mirtis yra galutinė pabaiga.
„Amerikiečių religinio ir dvasinio gyvenimo akivaizdžiai negalima susiaurinti iki klausimo, ar jie kartą per savaitę dalyvauja pamaldose. Egzistuoja vidinis dvasinis matmuo, kurį lengva pražiūrėti. Didžioji dauguma amerikiečių – 76 proc. – teigia patyrę arba matę stebuklą, o maždaug pusė tai patiria kelis kartus per metus ar dažniau“, – pažymėjo tyrėjai.
Apie 10 proc. apklaustųjų teigė dažniau nei kartą per savaitę patiriantys ar matantys tai, ką laiko stebuklu. Dar 9 proc. nurodė tai patiriantys kartą per savaitę, 11 proc. – kartą ar du per mėnesį, o 20 proc. – kelis kartus per metus.
Apie ketvirtadalis respondentų (26 proc.) teigė stebuklą patiriantys „retai“, o 24 proc. nurodė jo „niekada“ nepatyrę.
Apklausa taip pat parodė, kad amerikiečiai reguliariai dėkoja Dievui už gautas malones.
„Amerikiečiai ne tik tiki, kad Dievas jiems kalba – jie ir patys Jam atsako. Septyniasdešimt septyni procentai bent kartą per mėnesį dėkoja Dievui, o keturi iš dešimties tai daro kelis kartus per dieną. Tai didesnė dalis nei tų, kurie reguliariai išreiškia dėkingumą kitam žmogui, – teigė tyrėjai. – Galima sakyti, kad daugeliui amerikiečių Dievas yra pagrindinis jų dėkingumo adresatas. Šalyje, kuri nuolat apibūdinama kaip sekuliarėjanti, dažniausias amerikiečių dėkingumo adresatas tebėra Dievas.“
2021 m. atlikta „Gallup“ analizė parodė, kad nors Jungtinės Valstijos tebėra labai religinga šalis ir septyni iš dešimties amerikiečių nurodo priklausantys vienai ar kitai organizuotai religijai, mažiau nei pusė teigė oficialiai priklausantys konkrečiai religinei bendruomenei ar maldos namams. Taip nutiko pirmą kartą per aštuonis dešimtmečius.
„Gallup“ duomenimis, 2025 m. rekordinę gyventojų dalį sudarė ir jokios formalios religinės tapatybės neturintys amerikiečiai, dažnai vadinami „nones“. Tie patys duomenys rodo, kad mažiau nei pusė suaugusiųjų religiją laiko „labai svarbia“ savo gyvenime.
Nepaisydami šių duomenų, tyrėjai pabrėžė, kad riba tarp religijai priklausančių ir jokiai religijai savęs nepriskiriančių žmonių yra „gerokai pralaidesnė, nei leidžia manyti mūsų naudojamos kategorijos“.
„Jokiai religijai savęs nepriskiriantys žmonės nėra vienalytė sekuliari grupė. Dauguma jų tiki Dievą arba aukštesniąją galią. Maždaug pusė mano, kad žmonės, vietos ar daiktai gali turėti dvasinės galios. Keturi iš dešimties tiki, kad visata gali žmogui rodyti kryptį. Tik maždaug ketvirtadalis mano, kad mirtis yra tiesiog pabaiga, o dar didesnė dalis sako nežinanti, kas vyksta po mirties“, – pažymėjo Wheatley instituto tyrėjai.
„Atsakymas „jokia“ nusako institucinę priklausomybę, tačiau jis plačiai ir klaidingai interpretuojamas kaip metafizinių įsitikinimų apibūdinimas. Bet kokia žurnalistinė, akademinė ar valstybinė analizė, kuri jokiai religijai savęs nepriskiriančių žmonių skaičiaus augimą kategoriškai prilygina sekuliarizacijos augimui, jau daro esminę klaidą.“
Ataskaitos duomenimis, 68 proc. amerikiečių teigia patyrę dvasinę patirtį, o 46 proc. tokią patirtį turėjo per pastarąjį mėnesį.
Organizuota religinė praktika tebėra dažniausia religinio gyvenimo forma, tačiau tyrėjai nustatė, kad nemaža amerikiečių dvasinio gyvenimo dalis vyksta ne bažnyčiose, o vienumoje.
„Religinė priklausomybė tebėra svarbi amerikiečių gyvenimo dalis, tačiau ji atspindi tik vieną mūsų religinės patirties matmenį“, – leidiniui „The Christian Post“ sakė Wheatley instituto religijos iniciatyvos direktorius Paulas Lambertas.
„Šia apklausa norėjome išsiaiškinti, kaip dvasiniai įsitikinimai peržengia religinės priklausomybės ribas. Nustatėme, kad daugumos amerikiečių vidinis religinis gyvenimas yra turtingas ir aktyvus – daugelis meldžiasi, dėkoja, skaito ir klausosi, dažnai kasdien ir dažnai vienumoje“, – sakė jis.
