Kardinolas Pietro Parolinas, Popiežiaus valstybės sekretorius ir vienas artimiausių Leono XIV bendradarbių, prieš rugsėjo 25 d. prasidedančią popiežiaus kelionę į Prancūziją aptarė svarbiausius vizito tikslus ir jo oficialų šūkį „Kad pasaulis turėtų gyvenimą“. Pasak jo, šis šūkis apima tris pagrindines prasmes – žmogaus gyvybės vertę, dvasinio gyvenimo svarbą ir žmogaus kūrybingumą.
Pirmiausia kardinolas pabrėžė žmogaus gyvybės vertę nuo prasidėjimo iki natūralios mirties. Jo teigimu, dabartinėje Europoje, kur mažėja gimstamumas, o kai kur įteisinamos praktikos ir priimami įstatymai, nepakankamai gerbiantys gyvybę, popiežiaus vizitas Prancūzijoje suteikia progą iš naujo priminti, kad gyvybė yra dovana, kurią reikia priimti dėkingai ir atsakingai.
Antroji šūkio prasmė susijusi su dvasiniu gyvenimu. P. Parolinas atkreipė dėmesį, kad Prancūzijoje daugėja jaunų ir suaugusių katechumenų, o tai, jo nuomone, liudija šiuolaikinio žmogaus dvasinį troškulį. Todėl šūkį „Kad pasaulis turėtų gyvenimą“ jis siūlo suprasti ir kaip kvietimą į tikėjimą, nes žmogaus gyvenimas negali apsiriboti vien kūniška egzistencija.
Trečioji prasmė – žmogaus kūrybingumas. Kardinolas kaip pavyzdį pateikė Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatymą, parodžiusį, ką žmogus geba sumanyti ir įgyvendinti. Jo teigimu, vis labiau technologijų ir dirbtinio intelekto veikiamame pasaulyje svarbu nepamiršti žmogaus kūrybinės galios ir neleisti technologijoms jos užgožti.
Kalbėdamas apie popiežiaus apsilankymą UNESCO būstinėje Paryžiuje, P. Parolinas pabrėžė būtinybę „galios kultūrą“ keisti „derybų kultūra“. Dialogas ir diplomatiniai santykiai, jo manymu, turi tapti įprastu konfliktų sprendimo būdu. Tam būtinas ne tik politinis, bet pirmiausia kultūrinis pokytis ir jaunųjų kartų ugdymas suprasti, kad dialogas nėra silpnybė, o atsakomybės forma ir priemonė kurti bendrąjį gėrį.
Kardinolas pažymėjo, kad politika turi pareigą kurti teisingas institucijas, užtikrinti teisę ir diplomatinėmis priemonėmis ieškoti konfliktų sprendimų, tačiau dažnai ji įsitraukia tik tada, kai susiskaldymas jau būna gilus. Tuo tarpu kultūra ir švietimas gali veikti gerokai anksčiau – mokyti kituose matyti ne priešus, o brolius, pažinti jų istoriją, atskirti tiesą nuo propagandos ir diskutuoti be baimės. Todėl mokyklos, universitetai, muziejai ir kitos kultūros institucijos gali tapti tikromis taikos laboratorijomis.
Bažnyčios vaidmuo šiame procese, pasak P. Parolino, yra ugdyti sąžinę Evangelijos šviesoje, statyti tiltus, skatinti susitikimą ir suteikti balsą tiems, kurie jo neturi. Bažnyčia pagal savo prigimtį turi būti erdvė, kurioje skirtingų tautų ir kultūrų žmonės mokosi klausytis vieni kitų, geriau vieni kitus pažinti ir pripažinti bendrą Dievo vaikų orumą. Kardinolas pabrėžė, kad pirmiausia reikia ieškoti to, kas vienija, o tik tada kalbėti apie nesutarimus.
Komentuodamas Leono XIV apsilankymą Mece, susijusį su vienu iš Europos vienybės kūrėjų Robert’u Schumanu, P. Parolinas priminė, kad Europos vienybės idėjos ištakose buvo „krikščioniškos brolybės“ samprata.
Komentuodamas Leono XIV apsilankymą Mece, susijusį su vienu iš Europos vienybės kūrėjų Robert’u Schumanu, P. Parolinas priminė, kad Europos vienybės idėjos ištakose buvo „krikščioniškos brolybės“ samprata. Ji, jo teigimu, buvo atsakas į Antrojo pasaulinio karo siaubą ir žmogaus galios, atsietos nuo Dievo ir neturinčios moralinių ribų, sampratą.
Kardinolas teigė, kad pagrindinės Europos vertybės – laisvė, lygybė ir darbo orumas – yra glaudžiai susijusios su krikščioniškos brolybės idėja. Todėl, jo nuomone, negalima iki galo suprasti šiuolaikinės Europos ir jos vertybių neatsižvelgiant į krikščioniškąsias jos šaknis.
P. Parolinas išreiškė viltį, kad popiežiaus vizitas Prancūzijoje pasės pasitikėjimo sėklą ir padės atsverti visuomenės susiskaldymą, susipriešinimą bei individualizmą. Jis palinkėjo, kad Prancūzija pasitelktų savo dvasinį, pilietinį ir kultūrinį paveldą ieškodama atsakymų į svarbiausius šių laikų etinius ir socialinius klausimus, o ši kelionė taptų naujo visuomeninio ir dvasinio dinamiškumo pradžia, kurioje tikintieji ir netikintieji galėtų veikti kartu.
