Rugpjūčio 25–27 d. Vatikane vyko tarptautinė konferencija „Tikėjimu grindžiamas atsakas į narkotikus ir jaunimo verbavimą nusikaltimams: Lotynų Amerikos ir Karibų regiono dialogas su pasauliu“, skirta priklausomybių, narkotikų vartojimo ir jaunimo įtraukimo į nusikalstamumą problemoms.
Konferencijos programą rengė ir prie jos prisidėjo įvairios bažnytinės bei valstybinės organizacijos. Šventajam Sostui atstovavo Popiežiškoji komisija Lotynų Amerikai, dalyvavo Lotynų Amerikos vyskupų tarybos (CELAM) sielovadinė komisija priklausomybių prevencijai ir Popiežiškoji gyvybės akademija. Prie renginio taip pat prisidėjo Amerikos valstybių organizacijos Komisija piktnaudžiavimo narkotikais kontrolei ir JAV Tarptautinis kovos su narkotikais ir įstatymų įgyvendinimo biuras.
Rugpjūčio 27 d. konferencijos dalyvius priėmė popiežius Leonas XIV. Kalbėdamas bažnytinių ir valstybinių organizacijų atstovams, jis išskyrė keturis „tiltus“, padedančius kurti bendrą atsaką į narkotikų ir priklausomybių problemą: bendradarbiavimą, mokslo ir tikėjimo dialogą, visuotinį Bažnyčios tinklą ir ekumeninį veikimą.
Pirmiausia popiežius pabrėžė, kad narkotikų problemos niekas negali išspręsti vienas. Jis atkreipė dėmesį į Amerikos valstybių organizacijos ir CELAM koordinuojamą mokymų programą tikėjimu grindžiamoms bendruomeninėms organizacijoms bei kuriamus paramos tinklus. Sukaupta patirtis taip pat leido parengti sielovadinį vadovą, skirtą priklausomybių prevencijai.
Antruoju tiltu Leonas XIV pavadino mokslo ir tikėjimo ryšį. Pasak jo, Bažnyčia, kalbėdama apie narkotikus ir priklausomybes, nesiekia pakeisti neuromokslų, psichiatrijos ar visuomenės sveikatos mokslų ir su jais nekonkuruoja. Jos užduotis – pažvelgti į problemą Evangelijos ir integralios žmogaus sampratos šviesoje.
Trečiasis tiltas, pasak popiežiaus, yra pati Bažnyčia, veikianti įvairiuose žemynuose. Tai liudijo ir į Romą iš Amerikos, Azijos, Afrikos bei Europos atvykę konferencijos dalyviai, susirinkę dalytis savo skausmais, viltimis ir sielovadine patirtimi.
Ketvirtąjį tiltą Leonas XIV pavadino ekumeniniu. Katalikų Bažnyčia ir kitos bažnytinės bendruomenės, konkrečiais meilės darbais padėdamos kenčiantiems žmonėms, gali veikti išvien ir tikėjimu grindžiamu būdu lydėti bei padėti integruotis jaunuoliams, gerbdamos jų poreikius ir svajones.
Popiežius ypatingą dėmesį skyrė šeimai, kurioje gyvybė saugoma ir puoselėjama. „Niekas taip gerai neapsaugo nuo narkotikų, kaip gera šeima“, – pabrėžė jis. Kartu Leonas XIV priminė suirusių šeimų patiriamą skausmą dėl narkotikų, smurto, vaikų įtraukimo į nusikalstamumą ir galimybių stokos.
Remdamasis popiežiaus Pranciškaus žodžiais, Leonas XIV priminė, kad Viešpats kviečia „prisiliesti prie žmogiško vargo“. Pasak jo, būtent čia glūdi Bažnyčios misijos šerdis – pačiai būti šeima, ypač kenčiantiems žmonėms.
Popiežius paragino nepraeiti pro kenčiantį žmogų, bet elgtis kaip gerajam samariečiui – pasilenkti prie parblokštojo ir sutvarstyti jo žaizdas. Taip Bažnyčios atsakas į priklausomybes turi apimti ne tik prevenciją ir mokslu grįstą pagalbą, bet ir bendruomenės paramą, žmogišką teisingumą bei sielovadinį palydėjimą.
