Amerikiečiai sutuoktiniai Ashley Nwaokolo (Ešli Nvaokolo) ir Shalomas Nwaokolo (Šalomas Nvaokolo), bendrovės „Egents Innovations“ įkūrėjai, kuria virtualią neseniai uždaryto Trinity krikščioniškojo koledžo Palos Haitse, Ilinojaus valstijoje, versiją, kad buvę studentai ir po uždarymo galėtų sugrįžti į jiems svarbias universiteto miestelio vietas.
Virtualus projektas pavadintas „Perduras“ – ispaniškai tai reiškia „tu išlieki“. Svetainę planuojama oficialiai pristatyti spalio 4 dieną. Projekto idėją iš dalies įkvėpė pačios A. Nwaokolo patirtis, kai studijuodama vieną semestrą praleido Ispanijoje pagal Trinity krikščioniškojo koledžo programą.
Sutuoktinių teigimu, užsidarius mokymo įstaigai dažnai manoma, kad kartu išnyksta ir jos fizinis buvimas: teritorija parduodama, pastatai pritaikomi kitoms reikmėms, o buvusiems studentams nebelieka vietos, į kurią būtų galima sugrįžti. „Perduras“ jie vadina atsaku į tokią prielaidą: „Tu išlieki. Vieta išlieka. Bendruomenės ir ją suformavusios vietos ryšys išlieka ir už sienų.“
Trinity krikščioniškojo koledžo vadovybė 2025 m. lapkritį paskelbė, kad daugiau kaip 65 metus veikusi ir beveik 1 000 studentų turėjusi mokymo įstaiga dėl finansinių sunkumų bus uždaryta. Tuometė laikinoji prezidentė Jeanine Mozie (Žanin Mouzi) pabrėžė, kad valdyba svarstė visas įmanomas galimybes, tačiau tvaraus kelio koledžui tęsti veiklą rasti nepavyko.
Studentams, kurie negalėjo baigti studijų tą pavasarį, buvo leista užbaigti akademinius metus Trinity koledže ir vėliau pereiti į kitas mokymo įstaigas. Koledžas sudarė susitarimus su trimis vietos ir regiono institucijomis, siūlančiomis panašias studijų programas, išlaidas studentams ir panašią misiją.
A. ir S. Nwaokolo žinia apie uždarymą buvo asmeniška. Ashley tėvo alma mater – Westmar koledžas – taip pat buvo uždarytas XX a. dešimtajame dešimtmetyje, todėl jam neliko fizinės vietos, kurią galėtų parodyti savo vaikams ir anūkams. Sutuoktiniai suprato, kad panaši netektis gresia ir Trinity bendruomenei.
„Pajutome pašaukimą panaudoti Dievo mums patikėtus išteklius, kad Trinity paveldas ir istorija nebūtų prarasti“, – teigė jie. Balandį sutuoktiniai gavo oficialų koledžo vadovybės leidimą įgyvendinti skaitmeninio išsaugojimo projektą.
Balandį sutuoktiniai gavo oficialų koledžo vadovybės leidimą įgyvendinti skaitmeninio išsaugojimo projektą.
Paskutiniais koledžo veiklos mėnesiais jie du kartus vyko į universiteto miestelį ir užfiksavo visą maždaug 24 hektarų teritoriją. Ashley dronu filmavo pastatų išorę, o Shalomas išvaikščiojo visų 18 pastatų vidų. Pasak jų, reikėjo užfiksuoti kiekvieną kambarį, koridorių ir kampą, nes po teritorijos pardavimo grįžti dar kartą nebebūtų buvę įmanoma.
Per šį darbą sutuoktiniai kartu nuėjo apie 200 tūkst. žingsnių ir sukaupė daugiau kaip 100 GB didelės raiškos vaizdinės medžiagos. Jie pabrėžė, kad šis projektas iš esmės skyrėsi nuo ankstesnių jų darbų, nes šįkart buvo fiksuojama ne veikianti vieta, o erdvė, išgyvenanti paskutines savo dienas.
Jie stengėsi išsaugoti ne tik pastatus, bet ir paskutinio veiklos laikotarpio atmosferą – plakatus apie būsimus renginius, švieseles bendrose lauko erdvėse, veikiančią valgyklą. Kadangi pats koledžas po uždarymo nebegalės prižiūrėti virtualios ekskursijos, teko sukurti atskirą, ilgalaikiam išsaugojimui skirtą platformą.
Nors „Perduras“ dar oficialiai nepradėjo veikti, buvę studentai jau yra išreiškę palengvėjimą, kad galės virtualiai sugrįžti į koledžą. Projekto kūrėjai tikisi, kad žmonės galės vėl pereiti koplyčią, sustoti koridoriuje, kuriame kadaise vyko svarbus pokalbis, ar rasti kambarį, kuriame ruošėsi egzaminui arba meldėsi sunkiu gyvenimo laikotarpiu.
Ilgainiui sutuoktiniai viliasi, kad buvę studentai galės kartu su vaikais ir anūkais virtualiai vaikščioti po koledžą ir parodyti vietą, kuri juos suformavo. Jų žodžiais, uždaryta vieta nebūtinai turi būti ištrinta: „Yra išlikimas ir už sienų.“
