Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė sako, kad ministerija su kitomis institucijomis ieško būdų, kaip teisiškai būtų galima suvaldyti grėsmes, kylančias iš religinių bendruomenių.
„Tikrai reikia ieškoti teisinių galimybių, nes, kaip žinia, Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės, ir tas reguliavimas yra pakankamai ribotas, jį reguliuoja tik Religinių bendruomenių įstatymas. Ir iš tikrųjų ieškome sprendimų“, – trečiadienį žurnalistams sakė ji.
„Buvome susitikę su VSD (Valstybės saugumo departamento – BNS) vadovu Teisingumo ministerijoje, kad nesukeltume nereikalingų įtampų geopolitinėje situacijoje, bet taip pat ieškotume sprendimų, kaip tas grėsmes, kylančias ir ne tik iš Stačiatikių Bažnyčios, sureguliuoti“, – tvirtino ministrė.
Kaip rašė BNS, žvalgybos institucijų parengtoje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad Stačiatikių Bažnyčia užima reikšmingą vietą formuojant ir palaikant Rusijos režimo ideologinius naratyvus.
Be to, pastaruoju metu pasigirdo nuogąstavimų, ar grėsmės nacionaliniam saugumui nekelia Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – muftiato, dar vadinamo antruoju muftiatu, veikla.
„Be abejo, galime tik įstatymiškai kažką pareguliuoti, bet tam reikia tikrai platesnės diskusijos. Ta informacija yra žinoma, ir tarpinstitucinių pasitarimų metu ieškosime sprendimų“, – teigė R. Tamašunienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvos stačiatikių arkivyskupija pati ėmėsi žingsnių parodyti, jog, skirtingai nei Maskvos patriarchas Kirilas, neremia Rusijos karo Ukrainoje.
„Mūsų vertinimu, Stačiatikių Bažnyčia, nors ir priklauso Maskvos patriarchatui, iš tikrųjų ėmėsi priemonių nepalaikyti karo, nepalaikyti agresijos naratyvo, aišku, jų priklausomumas nuo to neišnyko. Kita vertus, sparčiai plėtojasi Konstantinopolio Stačiatikių Bažnyčia, čia mes taip pat matome tas galimybes, nes vis tiek piliečiai, kurie priklauso šitai Bažnyčiai, jie turi pasirinkimo teisę“, – sakė teisingumo ministrė.
„Kiek Teisingumo ministerijai žinoma, tikrai atsisakyta maldos žodžių, skirtų Maskvos patriarchui, meldžiamasi už taiką, vienybę Lietuvos Stačiatikių Bažnyčioje“, – pridūrė ji.
Pasak R. Tamašunienės, apsaugoti tikinčiuosius nuo Maskvos propagandos galima ne tik draudimais, bet ir siūlant alternatyvas, kalbant su žmonėmis.
Tačiau žvalgybos vertinimu, Vilniaus ir Lietuvos vyskupija siekia dalinės savivaldos statuso tik norėdama išvengti viešos kritikos dėl priklausomybės nuo Maskvos patriarchato, tuo pat metu išlikdama visapusiškai jo įtakoje.
Estijoje birželį įsigaliojo Bažnyčių ir kongregacijų įstatymo pataisos, draudžiančios šios šalies religinėms bendrijoms būti pavaldžioms užsienio valstybėje esančiam religiniam lyderiui, keliančiam grėsmę Estijos nacionaliniam saugumui.
Estijos vidaus reikalų ministerija yra nurodžiusi Maskvos patriarchatui pavaldžiai Estijos krikščionių ortodoksų bažnyčiai per šešis mėnesius paskirti naują metropolitą ir nutraukti ryšius su patriarchu Kirilu.
