Arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ, reaguodamas į dviem kunigams pareikštus kaltinimus dėl prieš nepilnamečius galimai padarytų nusikalstamų veikų, viešai atsiprašė nukentėjusiųjų ir paragino Bažnyčią imtis konkrečių veiksmų.
Pasak jo, būtina ne tik suteikti visokeriopą pagalbą nukentėjusiesiems, bet ir objektyviai išsiaiškinti, ar apie galimus nusikaltimus anksčiau buvo žinoma, kodėl jie galėjo tęstis ir ar pakankamos dabar Bažnyčioje taikomos prevencijos priemonės.
Savo poziciją arkivyskupas paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. Jis pabrėžė šiuo metu neinantis pareigų nė vienoje Lietuvos vyskupijoje ir kaip emeritas nepriklausantis Lietuvos Vyskupų Konferencijai, todėl išsakantis asmeninę nuomonę.
„Antra vertus, bet koks mano mestas akmenukas skrieja į mano paties daržą. Turėjau atsakomybes Panevėžio ir Kauno vyskupijose ir kiekvienas gali klausti – o ką pats padarei?“ – rašė L. Virbalas.
Pirmiausia arkivyskupas pareiškė norintis atsiprašyti.
„Kaltinimai – baisūs, nors ir skirtingi – iškelti porai kunigų, bet visus kunigus sieja tarnavimo Bažnyčioje ryšys. Todėl paliečia mane ir visus, kurie nieko panašaus nėra padarę, o sąžiningai vykdė savo pareigas. Be to, tikrai verta pagalvoti, ar viską padariau, kad nebūtų panašių nusikaltimų?“ – teigė jis.
Kartu arkivyskupas pabrėžė, kad kolektyvinės atsakomybės nėra, todėl įtarimai neturėtų kristi ant niekuo nenusikaltusių dvasininkų. Pasak jo, pasitikėjimą Bažnyčia gali susigrąžinti nuoširdžia tolesne tarnyste.
Svarbiausiu klausimu L. Virbalas įvardijo pagalbą nukentėjusiems žmonėms. Anot jo, nesvarbu, kiek laiko praėjo nuo galimo nusikaltimo, Bažnyčia turi ieškoti būdų padėti ir prisiimti atsakomybę.
„Patirtą skriaudą jie nešiosis visą gyvenimą, bet ką galime ir turime daryti, kad ta žaizda netrukdytų toliau gyventi? Būtina paklausti nukentėjusiųjų – tiesiogiai ar netiesiogiai (tai priklausys nuo jų pačių), tartis su specialistais ir daryti visa, kad pagalba kuo greičiau būtų suteikta, kad ir kiek tai kainuotų“, – rašė arkivyskupas.
Jis atkreipė dėmesį ir į žmones, kurie galėjo patirti seksualinį išnaudojimą, tačiau iki šiol apie tai neprabilo. L. Virbalo teigimu, būtų klaidinga manyti, kad galimi atvejai apsiriboja viena vyskupija ar konkrečia vietove.
„Vilnius nėra kokia nors bloga išimtis. Bet kurioje Lietuvos vietoje galėjo panašiai atsitikti. Kaip palengvinti kelią nukentėjusiems asmenims išsakyti tai, ką jie patyrė?“ – klausė jis.
Pasak arkivyskupo, verta tartis su panašią patirtį turinčiais žmonėmis, kokia aplinka jiems būtų saugi ir priimtina pranešti apie patirtą skriaudą. Taip pat reikėtų ieškoti tinkamiausių būdų informaciją pateikti žmonėms, žinantiems apie galimus nusikaltimus, kad tokie atvejai neliktų nutylėti.
L. Virbalas pažymėjo, kad ši problema nėra vien Bažnyčios klausimas – seksualinis išnaudojimas gali vykti stovyklose, klubuose, sporto komandose ir kitose aplinkose.
Kita svarbi užduotis, pasak arkivyskupo, – užkirsti kelią panašiems nusikaltimams ateityje. Tam būtina išsamiai išsiaiškinti, kas iš tiesų vyko ir ar aplinkiniai galėjo pastebėti nerimą keliančių ženklų.
„Ar tikrai niekas neįtarė, nesuprato, nematė iš artimiausios aplinkos – tiek kunigų, tiek pasauliečių, su kuriais bendravo kaltinamas vaikų išnaudojimu? Ar kas nors sakė, dalinosi apie tai, bet nebuvo išgirstas, nebuvo reaguota? Tik išsamus ir objektyvus tyrimas gali atsakyti į šiuos ir panašius klausimus“, – pabrėžė L. Virbalas.
Arkivyskupas kelia ir klausimą, kokios aplinkybės galėjo sudaryti sąlygas galimiems nusikaltimams tęstis, ar kaltinamasis mėgino sustoti bei ieškoti pagalbos.
„Taip pat, koks buvo kunigo nuopuolio kelias (visa rodo, kad pareikšti kaltinimai pagrįsti)? Kas prie to prisidėjo, vedė, palengvino? Ar bandė sustoti, ieškoti pagalbos? Ko pritrūko, kad nusikaltimai tęsėsi ir t. t.?“ – klausė jis.
L. Virbalas taip pat pasiūlė įvertinti 2022 metais priimtas Bažnyčios gaires, reglamentuojančias elgesį su nepilnamečiais ir pažeidžiamais suaugusiaisiais. Jo teigimu, reikėtų atsakyti, ar po pastarųjų įvykių nereikia koreguoti pačių gairių arba jų taikymo, taip pat įvertinti vykusių mokymų veiksmingumą.
Arkivyskupo nuomone, šiuo metu svarbiausi būtų konkretūs ir neatidėliotini veiksmai.
„Gal jie jau vyksta ir greitai apie juos išgirsime – ne apie viską žinau. Ačiū kunigams ir pasauliečiams, kurie visa tai neša į Dievo Artumą maldoje, bet tuo neapsiriboja, o su tikru rūpesčiu svarsto ir prisideda prie reikalingų pokyčių“, – savo įrašą baigė L. Virbalas.
