Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, rugsėjo 2-ąją Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, atlaiduose aukodamas šv. Mišias Kunigų ir pašvęstųjų dieną, kvietė dvasininkus bei pašvęstuosius atsiversti, siekti vienybės ir leisti Kristui gydyti Bažnyčios žaizdas. Pasak arkivyskupo, krikščionys turi statyti ne savo vardą, bet Dievo karalystę.
Pamoksle arkivyskupas priminė šių metų atlaidų temą „Su Marija – į Dievo Gailestingumo širdį“. Pasak jo, Marija niekada nesulaiko žmogaus prie savęs, bet veda pas savo Sūnų, kad Jo Gailestingumo Širdyje žmogus būtų išgydytas, perkeistas ir iš naujo pasiųstas tarnauti.
Remdamasis apaštalo Pauliaus žodžiais „Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino“, G. Grušas pabrėžė, kad krikščionys yra Dievo bendradarbiai, tačiau ne Jo statybos šeimininkai.
„Dievas augina, Dievas stato, o mes esame Jo bendradarbiai“, – sakė Vilniaus arkivyskupas.
Jis taip pat priminė Popiežiaus Leono XIV enciklikoje „Magnifica Humanitas“ aptariamas dvi biblines statybas – Babelio bokštą ir Jeruzalę. Babelis buvo statomas iš puikybės, nepriklausomybės nuo Dievo ir troškimo išgarsinti savo vardą, o Jeruzalė atstatyta per maldą, bendrą atsakomybę ir į Dievą orientuotą žmonių bendradarbiavimą.
„Tad ir mums keliamas labai tiesus klausimas: ką statome – savo vardą ar Dievo miestą?“ – kalbėjo arkivyskupas.
G. Grušas atkreipė dėmesį, kad apaštalas Paulius Korinto bendruomenės narius vadino kūdikiais Kristuje ne dėl žinių stygiaus, bet dėl tarp jų vyravusio pavydo, nesantaikos ir susiskaldymo. Pasak ganytojo, dvasinė kūdikystė prasideda tuomet, kai žmogus ima savintis tai, kas priklauso Kristui – žmones, bendruomenę, tarnystę ar net savo pašaukimą.
Šie žodžiai, anot arkivyskupo, ypač svarbūs kunigams ir pašvęstiesiems.
„Esame pašaukti ne burti žmones aplink save, bet vesti juos prie Kristaus; statyti ne savo vardą, bet Dievo karalystę. Todėl pirmiausia atsiversti turime mes patys“, – pabrėžė jis.
Ganytojas ragino leisti Viešpačiui parodyti, kur Bažnyčios bendruomenėse esama konkurencijos, savininkiškumo, puikybės, nuovargio ar susiskaldymo.
„Gailestingumo miesto negalime statyti, jei neleidžiame Dievo Gailestingumui statyti mūsų pačių širdžių“, – sakė G. Grušas.
Kalbėdamas apie Marijos ištartus žodžius „Štai aš Viešpaties tarnaitė“, arkivyskupas aiškino, kad būti Dievo nuosavybe reiškia pripažinti, jog pašaukimas nėra privatus žmogaus projektas. Kunigo, pašvęstojo ir kiekvieno pakrikštytojo laikas, dovanos, planai, jėgos bei silpnumas priklauso Viešpačiui.
Apmąstydamas Evangelijos pasakojimą apie Simono uošvės išgydymą, G. Grušas atkreipė dėmesį, kad pagydyta moteris atsikėlė ir pradėjo tarnauti. Pasak jo, tai yra tikrasis Dievo Gailestingumo vaisius.
„Kristus nepalieka mūsų dvasiniais kūdikiais. Jis gydo, pakelia ir siunčia, kad taptume brandūs, gebantys tarnauti kitiems“, – kalbėjo arkivyskupas.
Baigdamas pamokslą Vilniaus arkivyskupas kvietė melstis ne tik už kunigų ir pašvęstųjų stiprybę darbuose, bet ir už jų atsivertimą, vienybę bei išgydymą.
„Prašome, kad Kristus gydytų tai, kas sužeista mūsų Bažnyčioje ir visuomenėje, taip pat žaizdas, kurios atsirado dėl mūsų pačių neištikimybės, nuodėmių ar piktnaudžiavimo. Bažnyčia gali būti gydymo vieta tik tiek, kiek pati leidžiasi gydoma Kristaus“, – sakė G. Grušas.
Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, atlaidai tęsis iki rugsėjo 8 d.
