Praėjus trims mėnesiams po birželio 24 d. Venesuelą sukrėtusių žemės drebėjimų, La Gvairos vyskupas Pablo Modesto Gonzalezas (Pablas Modestas Gonsalesas) aukojo Mišias, per kurias pabrėžė, kad, nepaisant sugriovimų ir žūčių, Venesuelos žmonių tikėjimas, brolybė ir atjauta išliko nepalaužti.
Šv. Mišios buvo aukojamos Makuto Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje. Makutas yra viena iš vienuolikos dabartinės La Gvairos valstijos administracinių parapijų. Iki 2019 m. ji vadinosi Vargaso valstija, o jos sostinė ir svarbiausias miestas yra La Gvaira. Valstija buvo pervadinta valdant Nicolasui Maduro (Nikolasui Madurui), kuris šiuo metu laikomas federaliniame kalėjime Brukline, Niujorke.
La Gvaira buvo labiausiai nuo nelaimės nukentėjusi teritorija. Čia žemės drebėjimai per kelias sekundes sugriovė dešimtis pastatų, nusinešė tūkstančių žmonių gyvybes ir dar panašų skaičių žmonių sužeidė. Tikslus dingusiųjų skaičius iki šiol neaiškus, o įvairūs vertinimai smarkiai skiriasi – nuo kelių tūkstančių iki kelių dešimčių tūkstančių.
„Gailestingumo Motina nėra tolima figūra, bet Motina, stovinti prie La Gvairos griuvėsių ir stiprinanti tuos, kurie, viską praradę, vos laikosi ant kojų“, – per homiliją kalbėjo vyskupas P. M. Gonzalezas. Jo žodžius paskelbė Venesuelos Vyskupų Konferencija.
„Gailestingumo Motina nėra tolima figūra, bet Motina, stovinti prie La Gvairos griuvėsių ir stiprinanti tuos, kurie, viską praradę, vos laikosi ant kojų“, – per homiliją kalbėjo vyskupas P. M. Gonzalezas. Jo žodžius paskelbė Venesuelos Vyskupų Konferencija.
Mišiose dalyvavo Bažnyčios atstovai, „Caritas La Guaira“ savanoriai ir bendrovės „Miyamoto International“, besispecializuojančios konstrukcijų inžinerijos ir nelaimių rizikos valdymo srityse, delegacija.
Kartu su vyskupu P. M. Gonzalezu buvo Makuto parapijos klebonas kun. Robertas Cardona (Robertas Kardona), Boconó Karmelio Dievo Motinos parapijos klebonas ir „Caritas Trujillo“ direktorius kun. George’as Gonzalezas (Džordžas Gonsalesas), taip pat „Caritas La Guaira“ direktorius diakonas Rubenas Perdomo (Rubenas Perdomas).
„Žemės drebėjimas sugriovė betonines konstrukcijas, tačiau tikėjimas ir brolybė pastatė gyvą atjautos šventovę, kurios negalės sugriauti jokia gamtos jėga“, – pažymėjo vyskupas.
Trys šalies atkūrimo ramsčiai
Diakonas R. Perdomo taip pat kreipėsi į tikinčiuosius ir įvardijo tris ramsčius, kuriais, jo teigimu, turėtų remtis šalies atkūrimas pastoraciniu ir socialiniu lygmenimis.
Malda už žuvusiuosius. R. Perdomo ragino prisiminti kiekvieną žemės drebėjimų auką – kiekvienas iš šių žmonių turėjo vardą ir savo gyvenimo istoriją. Jis taip pat pabrėžė būtinybę patikėti juos Dievo gailestingumui.
Rūpinimasis nukentėjusiaisiais ir išgyvenusiaisiais. Diakonas ragino nepamiršti žmonių, netekusių artimųjų, namų ar darbo, ir toliau jais rūpintis net tada, kai žiniasklaidos dėmesys nelaimei ima slopti.
Ištvermė įsipareigojant padėti. R. Perdomo ragino katalikus neleisti solidarumui išblėsti – jis neturi likti vien trumpalaike reakcija, bet turi tapti nuolatiniu įsipareigojimu.
„Kai kameros išsijungs, kai žiniasklaidos dėmesys tiek daugybei žmonių ir jų kančiai ims slopti, Bažnyčia ir toliau eis greta savo žmonių. Visa ši vyskupija yra pasiryžusi ir toliau tarnauti bei tiesti pagalbos ranką. Jūs nesate vieni“, – užtikrino diakonas.
