Du Vatikano observatorijos kunigai ir kosmologai padarė tolesnę pažangą kurdami naują matematinį metodą, padedantį suprasti Didžiojo sprogimo teoriją, kurioje aprašomi pirmieji Visatos atsiradimo momentai.
Prestižiniame žurnale „Physical Review D” paskelbtame 2022 m. straipsnyje tėvai Gabriele Gionti SJ (Gabrielė Džionti) ir Matteo Galaverni (Matėjas Galavernis) pristatė naują ir daug žadantį matematinį įrankį. Neseniai jie paskelbė naują straipsnį leidinyje „European Physical Journal C”, kuriame pristatomi nauji teorinės ir eksperimentinės fizikos tyrimų rezultatai.
„Tikrai įspūdinga bandyti suprasti fizikinius dėsnius ankstyvaisiais Visatos momentais. Naujų fizikinių dėsnių paieškos ir pastangos juos iki galo suprasti yra procesas, pripildantis mūsų protus ir širdis didžiulio džiaugsmo”, – teigė kunigai kovo 14 d. išleistame Vatikano observatorijos leidinyje.
Observatorijos pranešime pabrėžiama, kad Alberto Einšteino bendroji reliatyvumo teorija, kuri postuluoja, kad gravitacija yra erdvėlaikio kreivumas, o ne jėga, kaip siūlė Izaoko Niutono gravitacijos teorija, šiandien tebėra “geriausia fizikinė teorija, padedanti suprasti didelio masto Visatos struktūrą”. Tačiau vis dar lieka neišspręstų klausimų apie fizikos dėsnius pirmosiomis jos akimirkomis ir apie tai, kaip gravitacija veikia itin mažuose masteliuose, kuriuos galima tirti pasitelkiant kvantinę mechaniką.
Tikrai įspūdinga bandyti suprasti fizikinius dėsnius ankstyvaisiais Visatos momentais.
Šiuo metu yra alternatyvių arba modifikuotų gravitacijos teorijų, kurios rodo, kad gravitacija gali veikti kitaip, nei numato bendrasis reliatyvumo principas, net ir atsižvelgiant į didelio mastelio Visatos struktūrą.
Savo naujame straipsnyje „Apie kanoninį Džordano ir Einšteino rėmų lygiavertiškumą” Gionti ir Galaverni pademonstruoja, kaip jie gali matematiškai „atvaizduoti” fizikinės problemos sprendimą iš alternatyvios gravitacijos teorijos į bendrąjį reliatyvumą. Jį sudaro problemos analizė per du skirtingus matematinius rėmus, vadinamus „Džordano” ir „Einšteino” rėmais, kurie yra skirtingi požiūriai į erdvėlaikio geometrijos aprašymą bendrajame reliatyvume ir kiekvienas iš jų turi savų privalumų ir konkrečių taikymo galimybių.
Gionti ir Galaverni nuomone, šis darbas yra „būdas kartu su visa mokslo bendruomene prisidėti prie atsakymų į kai kuriuos esminius klausimus: „Kas mes esame? Iš kur mes esame kilę? Kokia mūsų kilmė?”
„Be to, tikinčiam žmogui tai nuostabi galimybė interpretuoti savo tyrimus kaip naujų Dievo grožio ir elegancijos pėdsakų ar ženklų atradimą kuriant Visatą, nepaisant mūsų itin ribotų žinių!” – užbaigė kunigai mokslininkai.
