Rugpjūčio 22-ąją Lietuvos keliais vėl pasklis motociklų gaudesys – startuos 16-asis „Ryterna Mototourism Rally“. Šiemet vienu ryškiausių kelionės akcentų taps Motiejaus Kazimiero Valančiaus metai, kviesiantys iš naujo pažvelgti į žmogų, kurio veikla XIX amžiuje buvo neatsiejama nuo švietimo, lietuviško žodžio, blaivybės sąjūdžio ir tautinės savimonės stiprinimo. Greta Valančiaus temos ralyje bus tęsiama ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos istorijos linija – prie iniciatyvos ir toliau jungiasi Bažnyčios kronikos fondas.
Kartais istorijai suprasti neužtenka perskaityti kelių vadovėlio puslapių. Reikia nuvažiuoti ten, kur ji vyko. O dar stipriau ji atsiveria tada, kai istorijos faktus gali išgirsti iš žmogaus, kuris pats buvo jų dalyvis.
Tokia jau šešiolika metų yra viena svarbiausių „Ryterna Mototourism Rally“ idėjų – keliauti po Lietuvą ne vien renkant kilometrus, bet ir atrandant žmones, vietas bei pasakojimus, kurie padeda savo šalį pamatyti kitaip.
2026-ieji tam suteikia ypatingą progą. Šie metai Lietuvoje paskelbti Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais, todėl jo asmenybė, veikla ir palikimas taps viena ryškiausių rugpjūčio 22-osios kelionės temų.
M. K. Valančius – gerokai daugiau nei istorijos vadovėlio pavardė
Motiejus Kazimieras Valančius šiandien dažniausiai prisimenamas kaip Žemaičių vyskupas, rašytojas, švietėjas ir blaivybės sąjūdžio puoselėtojas. Tačiau jo vaidmuo Lietuvos istorijoje buvo gerokai platesnis.
1850 metais tapęs Žemaičių vyskupu, jis reorganizavo vyskupiją ir Varnių kunigų seminariją, rūpinosi vaikų bei suaugusiųjų švietimu, plėtė parapinių mokyklų tinklą ir skatino religinės literatūros sklaidą.
Jo inicijuotas blaivybės sąjūdis taip pat nebuvo vien kova su alkoholiu. M. K. Valančius siekė ugdyti sąmoningą, atsakingą ir savarankišką žmogų. 1858 metais pradėtos steigti blaivybės brolijos netrukus išaugo į plataus masto visuomeninį judėjimą, o carinė valdžia vėliau jį vertino kaip pernelyg stiprią ir sunkiai kontroliuojamą visuomenės telkimosi formą.
Tačiau bene ryškiausiai Valančiaus laikysena atsiskleidė po 1863–1864 metų sukilimo. Rusijos imperijos valdžiai pradėjus sistemingai riboti lietuvišką žodį ir katalikišką gyvenimą, M. K. Valančius nepasitraukė į nuošalę. 1864 metais jo rezidencija prievarta buvo perkelta iš Varnių į Kauną, pats vyskupas buvo nuolat sekamas policijos ir baudžiamas piniginėmis baudomis. Nepaisydamas spaudimo, jis organizavo lietuviškų knygų spausdinimą Prūsijoje, jų slaptą gabenimą per sieną ir rėmė į Sibirą ištremtus kunigus. Taip lietuviška knyga tapo ne vien kultūros, bet ir pasipriešinimo priemone.
Valančiaus veiklos aplinkoje formavosi tinklai, iš kurių vėliau išaugo knygnešystės tradicija. Jo pavyzdys liudijo, kad tautos atsparumas kuriamas ne tik mūšio lauke ar didžiųjų politinių įvykių metu. Jis taip pat kuriamas mokykloje. Per knygą. Per kalbą. Per tikėjimą. Per bendruomenę. Ir per žmogų, kuris nusprendžia nepasiduoti net tada, kai prisitaikyti būtų gerokai paprasčiau.
Todėl Valančiaus metai leidžia kalbėti ne vien apie XIX amžiaus Bažnyčią ar blaivybės sąjūdį. Jie kviečia žvelgti gerokai plačiau: kaip Lietuvai pavyko išsaugoti savo tapatybę tada, kai buvo mėginama kontroliuoti jos kalbą, tikėjimą ir kultūrinę atmintį?
Atsakymo į šį klausimą rugpjūčio 22-ąją savo kelionėje ieškos ir ralio dalyviai.
Istorija, kurios neužtenka tik perskaityti
„Ryterna Mototourism Rally“ nėra tradicinis ralis su vienu organizatorių nubrėžtu maršrutu. Dalyviai gali startuoti iš bet kurios Lietuvos vietos, patys renkasi objektus ir per dešimt valandų susikuria savo kelionę.
Šiemet organizatoriai parengė daugiau nei 30 istorijos, kultūros ir paveldo objektų, kuriuose dalyvių lauks su konkrečiomis 2026-ųjų temomis susijusios užduotys.
Čia neužtenka sustoti, nusifotografuoti ir važiuoti toliau. Reikia ieškoti, skaityti, kalbėtis, pastebėti detales ir suprasti, kodėl konkreti vieta svarbi Lietuvos istorijai.
Valančiaus metų tema tokiam formatui ypač tinkama. Jo biografija netelpa į vieną datą ar vieną pastatą. Ji apima švietimą, lietuvišką spaudą, blaivybės sąjūdį, tikėjimą, visuomenės telkimą ir pastangas išsaugoti tautinę savimonę. Tai istorija, kurią geriausia atrasti keliaujant.
Nuo Valančiaus iki „Kronikos“ – ta pati laisvės gija
Šių metų ralyje Valančiaus tema susitiks su kita jau ne vienerius metus plėtojama istorine kryptimi – Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos pasakojimu.
Iš pirmo žvilgsnio M. K. Valančių ir „Kronikos“ leidėjus bei bendradarbius skiria visas šimtmetis. Tačiau jų istorijose galima įžvelgti labai aiškią jungtį.
Valančiaus laikais buvo ginamas lietuviškas žodis ir teisė išsaugoti kultūrinę bei religinę tapatybę. Sovietmečiu „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidėjai ir platintojai gynė teisę sakyti tiesą apie tikinčiųjų persekiojimą, represijas ir žmogaus teisių pažeidimus.
Skyrėsi epochos, represijų formos ir priemonės. Tačiau klausimas išliko panašus: ką renkasi žmogus, kai valdžia siekia kontroliuoti jo žodį, tikėjimą, laisvę ir net sąžinę?
Keitėsi imperijos ir režimai, tačiau Lietuvoje vis atsirasdavo žmonių, supratusių, kad laisvė neišlieka savaime. Ją reikia branginti ir saugoti.
Būtent todėl Valančiaus metų ir „Kronikos“ istorijos sugretinimas nėra atsitiktinis. Abi jos kalba apie visuomenės gebėjimą kovoti, nepasiduoti, tvirtai stovėti už tiesą, žmogų, tikėjimą, laisvę.
Šiluvoje – susitikimas su „Kronikos“ istorijos liudytoja
Vienas ypatingiausių rugpjūčio 22-osios ralio sustojimų numatytas Šiluvoje. Čia motociklininkai turės progą susitikti su seserimi Regina Teresiūte – viena iš Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbių.
Tai bus galimybė istoriją išgirsti ne iš archyvinio dokumento ar vadovėlio, o iš žmogaus, kuris pats patyrė sovietinio persekiojimo dvelgsmą, iš arti matė, kokią kainą žmonės galėjo sumokėti už pogrindinę veiklą, tikėjimą bei laisvą žodį.
Dalyviai galės išgirsti autentišką jos pasakojimą.
Tokie susitikimai ralyje itin svarbūs, nes istorinis pasakojimas staiga įgyja konkretų balsą ir veidą. Tai, kas archyvuose sutelpa į kelias eilutes ar datą, atsiveria kaip gyvo žmogaus patirtis – su pasirinkimais, baime, rizika ir drąsa.
Bažnyčios kronikos fondas, jungdamasis prie ralio, būtent to ir siekia – kad neginkluoto pasipriešinimo istorija pasiektų ne tik tyrinėtojus ar nuolat šia tema besidominčius žmones, bet ir gerokai platesnę visuomenę, o istorija keliautų iš kartos į kartą.
„Kronikos“ pėdsakais motociklininkai keliauja jau ne pirmus metus
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos tema šiame ralyje nėra nauja. Nuo 2022 metų į maršrutus nuosekliai įtraukiamos vietos, susijusios su „Kronikos“ leidėjais, bendradarbiais ir jų istorijomis.
Simno bažnyčioje dalyviai ieškojo altoriaus, kuriame kardinolas Sigitas Tamkevičius slėpė „Kronikos“ rankraščius.
Pagiriuose ralio organizatoriams pavyko surasti žmones, kurių vaikystėje patirtas persekiojimas kadaise buvo užfiksuotas pačioje „Kronikoje“. Ralio dalyviai galėjo su jais susitikti ir išgirsti šias istorijas iš pirmų lūpų.
Salų dvare buvo prisiminta „Kronikoje“ aprašyta vietos parapijiečių vaikų persekiojimo istorija.
Kapčiamiestyje privačiame muziejuje dalyviai susipažino su ERA kopijavimo aparatu – tokio tipo technika buvo naudojama pogrindžio spaudai dauginti.
Ralio kelias vedė ir į Nemunėlio Radviliškį, Paluobius, Gerdašius, Būdvietį bei kitas Lietuvos vietas, menančias žmones, sovietmečiu rizikavusius dėl tikėjimo, tiesos ir laisvės.
Organizatorių duomenimis, vieną tokį istorinį ralio objektą renginio metu vidutiniškai aplanko 200–400 dalyvių.
Taigi istorinė atmintis čia perduodama ne per formalų minėjimą, o per asmeninę patirtį ir pažinimą.
Motociklas – istorijos pažinimo įrankis
Per šešiolika metų „Ryterna Mototourism Rally“ tapo kur kas daugiau nei motociklininkų renginiu. Tai savotiška vienos dienos ekspedicija po Lietuvą.
Komandoms reikia planuoti maršrutą, orientuotis, atlikti užduotis, skaičiuoti laiką ir kartu atrasti vietas, kurių dalis galbūt niekada nepatektų į įprastos savaitgalio kelionės planą.
Šiemet greta M. K. Valančiaus ir „Kronikos“ istorijų dalyvių laukia Lietuvos radijo, kanklių tradicijos, regionų kultūros, krašto gynybos, saugaus eismo ir kitos temos.
Todėl kiekviena komanda vakare į Kauną sugrįš pažinusi kiek kitokią Lietuvą. Vieniems svarbiausiu atradimu taps miestelis, pro kurį anksčiau tik pravažiuodavo. Kitiems – netikėtas istorinis faktas. Tretiems – sutiktas žmogus, kurio pasakojimo nepamirš dar ilgai.
Bažnyčios kronikos fondas – kad atmintis pasiektų kitą kartą
Bažnyčios kronikos fondas buvo įsteigtas 1998 metais ilgamečio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ redaktoriaus kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ iniciatyva.
Viena svarbiausių fondo veiklos krypčių – Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos ir platesnės neginkluoto pasipriešinimo istorijos išsaugojimas bei sklaida.
Fondas inicijuoja istorinius ir kultūrinius projektus, prisideda prie leidybos bei edukacijos ir siekia išsaugoti gyvų istorijos liudytojų pasakojimus, kol juos dar galime išgirsti iš pirmų lūpų.
Todėl dalyvavimas Mototurizmo ralyje fondui yra galimybė istoriją išnešti už archyvų, konferencijų ir muziejų sienų. Ten, kur yra šiandienos žmogus.
Rugpjūčio 22-ąją finišas bus Kaune, bet atradimai – visoje Lietuvoje
16-asis „Ryterna Mototourism Rally“ vyks 2026 metų rugpjūčio 22 dieną. Dalyviai galės startuoti iš bet kurios Lietuvos vietos ir turės dešimt valandų kelionei, objektų lankymui bei užduotims atlikti. Vakare visų komandų keliai susitiks Kauno Rotušės aikštėje.
Tačiau svarbiausias šių metų klausimas greičiausiai bus ne tai, kiek kilometrų pavyko nuvažiuoti. Svarbiau – ką pavyko atrasti ir suprasti.
Kad prieš beveik du šimtmečius M. K. Valančius kūrė visuomenės atsparumą per švietimą, lietuvišką žodį ir bendruomenės telkimą – net tada, kai už savo veiklą buvo sekamas ir baudžiamas.
Kad po šimtmečio „Kronikos“ leidėjai tą patį tiesos ir laisvės poreikį gynė jau kitomis sąlygomis ir kitomis priemonėmis.
Ir kad Lietuvos istorija nėra vien praeitis. Ji tebėra čia – miesteliuose ir bažnyčiose, knygose ir archyvuose, gyvų žmonių atsiminimuose, mūsų pasirinkimuose ir tame, ką apie savo šalį perduodame kitai kartai.
