Dirbtinio intelekto pokalbių robotai ne visada įtraukia religiją į atsakymus apie gyvenimo sprendimus, o kai ją mini, kai kurioms tikėjimo tradicijoms skiria daugiau dėmesio nei kitoms. Tokias išvadas pateikė keli gegužę paskelbti Tikėjimo ir etikos dirbtiniame intelekte vertinimo konsorciumo tyrimai.
Konsorciumas, vienijantis Brighamo Youngo, Bayloro, Notr Damo ir Ješivos universitetus, buvo pristatytas gegužės 26 d. Atėnuose vykusiame Dirbtinio intelekto etikos viršūnių susitikime. Renginys sutapo su popiežiaus Leono XIV enciklikos „Magnifica Humanitas“ paskelbimu.
Viename tyrime analizuotas vadinamasis „nutylėjimo šališkumas“ – tendencija religiją minėti rečiau, nei vartotojai tikėtųsi. Tyrėjai išnagrinėjo 27 didžiuosius kalbos modelius, tarp jų „ChatGPT“, „Claude“, „Gemini“, „xAI“ ir kitus.
Mokslininkai pažymėjo, kad ankstesni dirbtinio intelekto šališkumo tyrimai daugiausia buvo sutelkti į stereotipų ar diskriminacinių teiginių aptikimą, tačiau mažiau dėmesio skyrė tam, kas atsakymuose apskritai nutylima.
Tyrimui buvo sukurtas specialus religijos reprezentavimo vertinimo rodiklis, sudarytas iš 150 atvirų klausimų, paimtų iš realių pokalbių ir religinių bendruomenių narių pateiktų pavyzdžių. Klausimai buvo susiję su moralės, gyvenimo prasmės ir kitomis religijai artimomis temomis.
Tyrėjai nustatė, kad didieji kalbos modeliai religiją dažniau mini atsakydami į abstrakčius egzistencinius klausimus apie mirtį, tiesą ar gyvenimo prasmę, tačiau retai ją sieja su praktinėmis situacijomis, tokiomis kaip gedulas, santuoka, priklausomybės ar šeimos konfliktai.
„Mes nelaikome šių rezultatų antireliginio šališkumo įrodymu, tačiau manome, kad pagrįsta klausti, ar toks modelių elgesys yra sąmoningai numatytas“, – teigė tyrėjai.
„Mes nelaikome šių rezultatų antireliginio šališkumo įrodymu, tačiau manome, kad pagrįsta klausti, ar toks modelių elgesys yra sąmoningai numatytas“, – teigė tyrėjai.
Antrasis tyrimas parodė, kad 20 komercinių ir atvirojo kodo modelių kai kurias religijas vertina palankiau už kitas. Atsakydami į klausimus apie perėjimą iš vieno tikėjimo į kitą, modeliai dažniau palankiai vertino perėjimą į katalikybę, bahajų tikėjimą ir sikhizmą.
Tyrimo autoriai pažymėjo, kad visi 20 tirtų modelių nuosekliai teikė pirmenybę katalikybei ir kartu atgrasė nuo prisijungimo prie Jehovos liudytojų bendruomenės. Didžiausią susirūpinimą mokslininkams sukėlė „Anthropic“, „OpenAI“, „Google“, „DeepSeek“ ir „xAI“ modeliai, nes šios bendrovės kontroliuoja daugiau kaip 95 proc. pasaulinės dirbtinio intelekto rinkos.
Tyrėjų nuomone, religijos ignoravimas nėra geriausias sprendimas. Jie ragino aiškiau apibrėžti, kada religija dirbtinio intelekto atsakymuose yra reikšminga, kada neprivaloma, o kada netinkama minėti. Tai, jų teigimu, padėtų tiksliau ir objektyviau atspindėti žmonių moralinį gyvenimą bei pasaulėžiūrų įvairovę.
