Žmogaus gyvybės vertė nesumažėja nei dėl amžiaus, nei dėl ligos ar priklausomybės nuo kitų pagalbos – žmogui turi būti sudaryta galimybė oriai ir prasmingai gyventi iki pat natūralios mirties. Apie tai specialioje radijo XFM transliacijoje kalbėjo „Aderkė“ ligoninės įkūrėja, šešių vaikų mama Kristina Judinė, viena iš šiųmečio „Žygio už gyvybę“ pranešėjų.
Pokalbyje daug dėmesio skirta ilgalaikei slaugai, demencijai, visuomenės senėjimui ir požiūriui į žmogų, kuris dėl amžiaus ar sveikatos būklės tampa priklausomas nuo kitų pagalbos.
Pasak K. Judinės, visuomenei senstant ilgalaikės slaugos poreikis nuolat didėja. Tačiau slauga negali apsiriboti vien medicininiais žmogaus poreikiais. Reikalingas visuminis požiūris, apimantis ir psichologinę bei dvasinę žmogaus būklę.
Silpstant kūnui žmogaus dvasinis gyvenimas gali ne silpnėti, bet priešingai – stiprėti. Todėl, anot pašnekovės, itin svarbu, kad senstantis ar sunkiai sergantis žmogus nesijaustų nereikalingas ar „nurašytas“.
Viena didžiausių šiuolaikinės ilgalaikės slaugos problemų, pasak K. Judinės, yra demencija. Slaugant ja sergančius žmones svarbu ne tik užtikrinti jų fizinį saugumą, bet ir sukurti aplinką, kurioje būtų gerbiamas jų orumas ir asmenybė.
Savo vadovaujamoje įstaigoje K. Judinė siekia pritaikyti ir užsienio šalių, ypač Švedijos, patirtį. Bendradarbiaujant su šios šalies specialistais domimasi demencija sergantiems žmonėms skirtomis slaugos ir terapijos praktikomis.
Pašnekovės teigimu, būtina griauti visuomenėje tebegyvuojančius mitus apie demenciją ir mokytis matyti ne vien ligą, bet pirmiausia patį žmogų.
Pokalbyje paliestas ir jautrus suaugusių vaikų atsakomybės už senstančius tėvus klausimas. Ilgalaikė slauga šeimai neretai tampa ne tik emociniu, bet ir finansiniu iššūkiu.
K. Judinės įsitikinimu, visuomenei reikia keisti požiūrį į senatvę. Ji yra natūrali žmogaus gyvenimo dalis, todėl senstantis žmogus neturėtų būti suvokiamas kaip našta.
Šešių vaikų mama transliacijoje taip pat kalbėjo apie motinystės, šeimos ir profesinės veiklos derinimą. Jos patirtis, pasak K. Judinės, rodo, kad vaikai ir profesinė veikla nebūtinai turi būti vienas kitam priešinami. Svarbus lankstumas ir vertybinis pagrindas, kurį tėvai perduoda savo vaikams.
Šios temos pokalbyje susietos ir su artėjančiu „Žygiu už gyvybę“, kuriame K. Judinė dalyvaus kaip viena iš pranešėjų.
Pašnekovė pabrėžė, kad kalbant apie gyvybės vertę svarbu matyti visą žmogaus gyvenimą – nuo jo pradžios iki natūralios mirties. Jos profesinė patirtis leidžia šį klausimą matyti būtent iš kitos gyvenimo kelio pusės – per senatvės, ligos ir slaugos patirtį.
Slaugos praktikoje, pasak K. Judinės, tenka susidurti su situacijomis, kai sunkiai sergantis ar senstantis žmogus aplinkinių jau laikomas tarsi nebeturinčiu visaverčio gyvenimo. Tačiau net ir gyvenimo pabaigoje žmogaus gyvenimas gali išlikti prasmingas.
Todėl gyvybės gynimo klausimas, jos požiūriu, neapsiriboja vien žmogaus gyvenimo pradžia. Jis apima pareigą saugoti žmogaus orumą ir vertę visais gyvenimo tarpsniais – taip pat tada, kai žmogus yra silpnas, sergantis, senas ar visiškai priklausomas nuo kitų pagalbos.
