Tos pačios lyties poroms kreipusis į antstolius dėl neregistruotos partnerystės, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė sako, kad reikia priimti tai reglamentuojantį įstatymą.
Laisvės partija antradienį pranešė, kad 14 tos pačios lyties šeimų kreipėsi į antstolius, nes Teisingumo ministerija nevykdo teismų sprendimų. Teismai įpareigojo ministeriją registruoti pripažintas partnerystes ir išduoti tai patvirtinančius dokumentus.
Antstoliai kreipėsi į teismą su prašymu skirti piniginę baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną. Pirmadienį teismas paskyrė pirmąją tokią baudą – ministerija nukentėjusiesiems turės mokėti po 10 eurų per dieną, kol nėra įgyvendintas teismo sprendimas.
„Labai sudėtinga ne tik įvardinti, bet ir įgyvendinti tuos teismo sprendimus, kuomet ir teismo sprendimai yra skirtingi, jie adresuojami ir Lietuvos Respublikai, ir Teisingumo ministerijai, ir Registrų centrui, ir civilinės metrikacijos skyriui. Visa tai rodo, kad reikia įstatymo ir tikrai ministerija negali perimti funkcijos, kuri pagal valdžios padalijimo principus Lietuvoje, demokratinėje valstybėje, priklauso Seimui“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Tamašunienė.
„Visa tai rodo, kad įstatymas yra reikalingas. Bet šiuo metu ir šitą sprendimą mes dėl to greičiausiai apskųsime, prašydami konkretizuoti, kaip jį įgyvendinti“, – teigė ji.
Ministrė pažymėjo, kad Civiliniame kodekse apibrėžta, kad partnerystės registracija ir įgyvendinimas vyksta įstatymo nustatyta tvarka.
„Tai reikėtų mums įstatymo“, – sakė R. Tamašunienė.
Teisingumo ministerija BNS vėliau trečiadienį atsiųstame komentare patikslino, kad paskirtą baudą skųs, nes, jos teigimu, šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus registruoti partnerystės – neįmanoma.
„Susidariusi situacija niekam nėra maloni – teismai priima skirtingus sprendimus su skirtingais įpareigojimais, adresuotais tai Civilinės metrikacijos skyriams, tai Registrų centrui, tai ministerijai, tai bendrai Lietuvos Respublikai. Yra didelis nenuoseklumas ir tai susiję su tuo, kad nėra įstatyminės partnerystės registravimo tvarkos, kurią Teisingumo ministerija ir kitos institucijos turėtų įgyvendinti“, – teigiama mninisterijos komentare.
Kaip rašė BNS, pernai balandį KT paskelbė, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.
Be to, prieštaraujančia pagrindiniam įstatymui pripažinta Civilinio kodekso nuostata, kad normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimą, įsigaliojimo momento.
Taip KT atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje registruoti per teismus, kol Seimas nepatvirtins detalesnės tvarkos, kaip turi būti reglamentuojami kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykiai.
Po šio sprendimo Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai rugpjūtį pirmą kartą pripažino tos pačios lyties porų partnerystę. Vėliau sekė ir kiti identiški teismų sprendimai.
Teisingumo ministerija kovo viduryje aukštesnės instancijos teismui apskundė vieną iš sprendimų įregistruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Iki šiol ministerija yra apskundusi keturis sprendimus. Jais prašoma įvertinti, ar žemesnės instancijos teismas neviršijo įgaliojimų pripažindamas partnerystę, kol Seime nėra priimtas ją reglamentuojantis teisės aktas.
R. Tamašunienė anksčiau BNS sakė, kad nuo to, kaip aukštesnės instancijos teismas išnagrinės minėtą skundą, priklausys, kaip ministerija elgsis dėl kitų registruojamų partnerysčių.
Ministerijos komentare BNS teigiama, kad Vilniaus apygardos teismas vienoje iš bylų savo iniciatyva nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą ir prašo išaiškinti, kaip traktuoti esamą reguliavimą, ar jis neprieštarauja Konstitucijai.
„Taigi situacija nėra tokia akivaizdi, kaip pozicionuojama Laisvės partijos pranešime“, – teigia ministerija.
BNS skelbė, kad pernai rudenį grupė Seimo socialdemokratų, liberalų ir konservatorių parengė lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą per Civilinį kodeksą.
Tai dar vienas bandymas parlamente įteisinti partnerystę, bet nė vienas jų nesibaigė sėkmingai.
Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką, tačiau pakeitimai nebuvo priimti.
