Vatikanas toliau vertins sąlygas, būtinas galimam popiežiaus Leono XIV vizitui į Ukrainą, po šešias dienas trukusios pastoracinės ir diplomatinės misijos karo niokojamoje šalyje pareiškė arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris (Polas Ričardas Galageris).
Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis sakė, kad galimo popiežiaus vizito klausimas buvo vienas dažniausiai jam užduotų viešnagės metu.
„Beveik visi mano sutikti žmonės man uždavė šį klausimą. Mano atsakymas labai paprastas – Šventasis Tėvas į šį kvietimą žiūri labai rimtai“, – Krokuvoje, Lenkijoje, prieš grįždamas į Romą Vatikano žiniasklaidai kalbėjo P. R. Gallagheris.
„Savo ruožtu mes ir toliau vertinsime sąlygas, būtinas nustatyti tinkamiausią laiką ir geriausią būdą, kad toks vizitas duotų kuo daugiau vaisių Ukrainai ir taikai pasaulyje“, – pridūrė jis.
P. R. Gallagheris Ukrainoje praleido šešias dienas. Šalis kare gyvena nuo 2014 m., o nuo 2022 m. vasario patiria plataus masto Rusijos invaziją. Vizito metu jis surengė susitikimus su politikais, valstybės institucijų ir Bažnyčios atstovais bei dalyvavo keliuose pastoraciniuose renginiuose.
Liepos 20 d. Kyjive jis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu (Volodymyru Zelenskiu). Prezidentas padėkojo Šventajam Sostui už nuoseklią paramą Ukrainai Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje.
Pagrindinis P. R. Gallagherio vizito tikslas buvo dalyvauti Berdyčivo Švč. Mergelės Marijos šventovėje vykusiose iškilmėse, skirtose Lotynų apeigų Katalikų Bažnyčios struktūrų atkūrimo 35-osioms metinėms paminėti. Liepos 19 d. vykusiose iškilmėse dalyvavo tūkstančiai tikinčiųjų.
Pasak arkivyskupo, Ukrainos valdžios atstovai išreiškė dėkingumą už Šventojo Sosto paramą.
Pasak arkivyskupo, Ukrainos valdžios atstovai išreiškė dėkingumą už Šventojo Sosto paramą.
„Susitikimuose su valdžios atstovais jautėme didelį dėkingumą už Šventojo Tėvo kreipimusis ir jo žodžius. Tai mus drąsina“, – pasakojo jis.
„Jie jaučia paramą, kurią pirmiausia rodė popiežius Pranciškus, o dabar – popiežius Leonas. Tai skatina Šventąjį Sostą atnaujinti pastangas dialogui su tarptautine bendruomene ir Rusijos valdžios institucijomis bei tęsti humanitarines iniciatyvas, įskaitant kardinolui Matteo Maria Zuppi (Matėjui Marijai Dzupiui) patikėtą misiją, kurios tikslas – padėti grąžinti vaikus, karo belaisvius ir civilius gyventojus.“
Popiežius Leonas XIV yra gavęs ne vieną oficialų kvietimą apsilankyti Ukrainoje. Prezidentas V. Zelenskis dar kartą pakvietė popiežių per jų pokalbį Didįjį penktadienį.
To pokalbio metu popiežius išreiškė artumą Ukrainos žmonėms, kenčiantiems nuo karo, pabrėžė humanitarinės pagalbos svarbą ir išreiškė viltį, kad karo veiksmai baigsis, o su Rusija bus pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika.
Paklaustas apie paliaubų galimybes, P. R. Gallagheris teigė matantis tvirtą Ukrainos pasiryžimą siekti šio tikslo.
„Šiomis dienomis mačiau tvirtą Ukrainos pasiryžimą dirbti dėl šio tikslo. Man sunku pasakyti, ar jį pavyks pasiekti artimiausiu metu, tačiau privalome ir toliau eiti šiuo keliu“, – teigė jis.
„Kartu, kaip matėme Berdyčivo šventovėje, kurios istorija mena daugybę pranešimų apie stebuklingus išgijimus, niekada neturėtume atmesti stebuklo galimybės“, – pridūrė arkivyskupas.
Apibendrindamas misiją P. R. Gallagheris sakė, kad ši kelionė jam paliko labai stiprų įspūdį.
„Man tai buvo labai pozityvi patirtis. Nepaisant sudėtingos logistikos ir ilgos kelionės į Ukrainą, ji leido man savo akimis pamatyti šiandieninio pasaulio tikrovę“, – dalinosi jis.
„Turime prisiminti, kad ne visi gyvena taip, kaip mes Italijoje ar mano gimtojoje Anglijoje. Šiandien pasaulyje egzistuoja tamsi ir nerimą kelianti tikrovė. Negalime pasiduoti. Kiekvienas esame pašauktas prisidėti prie taikos kūrimo tomis priemonėmis, kurias turime.“
P. R. Gallagherio vizitas įvyko netrukus po antrosios kardinolo Zuppi misijos Ukrainoje, kurią jis vykdė kaip popiežiaus Leono XIV specialusis pasiuntinys.
Bolonijos arkivyskupas keturias dienas Lvove ir Kyjive susitikinėjo su įvairiais pareigūnais, daugiausia dėmesio skirdamas karo belaisvių mainams, į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų grąžinimui ir humanitarinės pagalbos teikimui.
Kardinolas susitiko su civilinės ir religinės valdžios atstovais, pareigūnais, atsakingais už karo belaisvių mainus, taip pat su Rusijoje laikomų karių ir civilių artimaisiais.
Vienas svarbiausių susitikimų įvyko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha (Andrijumi Sybiha), kuris padėkojo Šventajam Sostui už humanitarines pastangas ir paprašė tolesnės paramos siekiant visapusiškos ir ilgalaikės taikos.
A. Sybiha taip pat išreiškė Kyjivo susirūpinimą dėl Rusijoje sulaikytų civilių ir paragino sukurti humanitarinį koridorių tūkstančiams žmonių, gyvenančių Rusijos okupuotose Oleškų ir Holos Pristanės gyvenvietėse Chersono srityje.
Vienas svarbiausių misijos klausimų buvo karo belaisviai. Aptarti galimi plataus masto belaisvių mainai, dingusių žmonių paieškos tęsimas ir priemonės civilių grąžinimui.
Šalys taip pat aptarė į Rusiją neteisėtai išvežtų Ukrainos vaikų padėtį – šiuo klausimu Šventasis Sostas jau ne vienus metus dalyvauja diplomatinėse ir humanitarinėse iniciatyvose.
Dar viena aptarta tema buvo Kyjivo Pečorų lauros – į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos šventovės – apsauga. Ukrainos valdžia jos išsaugojimą ir atkūrimą laiko vienu svarbiausių prioritetų po karo padarytos žalos.
