Atsiverčiu naujienų portalus ir vėl regiu tekstus, kuriuose peikiamas JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Šį kartą – pasaulio futbolo čempionato kontekste. Tas pasisveikino, anas – ne, Prezidentas ne taip ir ne ten atsistojo, ne taip mostelėjo ranka ir t.t. Detalės, kurios nepelnytai tapo manipuliatyviomis antraštėmis.
Man tai nepatinka.
Pirmiausiai, tai aprašinėti, žinant mūsų situaciją, yra kvaila ir nenaudinga. Nes visa, kas pasirodo mūsų viešojoje erdvėje, atsiduria ant reikiamų stalų už Atlanto. Ypač jei tai publikuoja nacionalinės reikšmės naujienų portalai.
Antra, Trumpas galėjo ir leido sau daugiau, nei galėtų tokia proga daryti svetimos šalies vadovas ar net karalius. Jis čia šeimininkas, savas, vietinis. Išrinktas daugumos, demokratiškai. Ir nepamirškime, – kuklumu jis iki šiol nepasižymėjo.
Tai, kad mes sunkiai tai suvokiame yra mūsų pačių, o ne amerikiečių, juo labiau Trumpo, problema.
Šioje vietoje susiduriame su įdomia ir diskutuotina istorine problematika. Supaprastinant galima būtų užduoti sau ir ainiams klausimą: kodėl vienus praeities lyderius garbiname, šloviname ir visaip mylime, o kiti tampa blogio įsikūnijimais?
Tarkime, Romos imperatorius Neronas (lot. Nero Claudius Caesar Augustus Germanicus). Valdė nuo 54-ųjų metų ir vėliau tapo vos ne blogio įkūnijimu. Pasakojama, kad, padegęs Romą, grojo lyra ir linksminosi, žudė krikščionis, įsakė atsikratyti motinos, nudaigojo žmoną ir t.t.
Jei įdėmiau panagrinėtume šaltinius, pasirodytų, kad visi jo blogumai sietini su atskirų istorikų, kurie buvo tiesiogiai pavaldūs kitiems, ne mažiau nuodėmingiems, vėliau valdžiusiems imperatoriams, pateikiamomis žiniomis. Ką jau kalbėti apie krikščionišką Nerono supratimą.
Neteigdamas nei jo gerumo, nei blogumo noriu pasakyti, kad dažniausiai valstybių lyderiai vertinami pagal tuo metu vyraujančią pasaulėžiūrą. Gyvename Europoje, kur vyrauja kairuoliškas pasaulio matymas. Trumpas yra kitoks. Net labai. Bet ar dėl to blogesnis?
Atidžiai stebėdamas visa tai, kas rašoma apie šį asmenį, pastebiu aiškią tendenciją: apie pozityvius darbus beveik nekalbama. Tik apie asmenines savybes, keistus lokalius poelgius, savikritikos stoką. Su tuo sutinku, bet niekuomet nesutiksiu su teiginiu, kad mums jis yra prastas Prezidentas. Jis blogas kairuoliams, bet ne Lietuvai. Tai derėtų atskirti ir įsisąmoninti.
Kad nebūtų vienpusiška, pakalbėkime apie kitą Romos imperatorių, Marką Aurelijų, kuris parašė žinomą kūrinį „Sau pačiam“. Šį šedevrą rekomenduoju visiems politikams. Minimas imperatorius pelnė išminčiaus vardą. Tačiau kaip vertinti jo sadistiškai žiaurų susidorojimą su germanais (jo vardo kolonoje Romoje aiškiai matomos masinių žudynių scenos) arba pedofiliškus santykius su abiejų lyčių jaunimėliu?
Viskas priklauso nuo žiūros taško. Jei kalbame apie istoriją, tai nenusakomai kvaila praeities lyderius vertinti remiantis dabarties etika. Jei bandome vertinti dabarties valstybių vadovus, įskaitant Trumpą, tai dvigubai kvailiau juos bandyti suprasti žvelgiant tik pro kairuoliškų medijų filtrą.
Žmonės turi dvi rankas: kairę ir dešinę. Ir dvi akis, ir du smegenų pusrutulius. Pabandykime mąstyti jais abiem.
