Aiški dauguma Vokietijos gyventojų nepritaria tam, kad prie įvažiavimų į gyvenvietes esančiose informacinėse lentose greta krikščioniškų pamaldų būtų nurodomos ir musulmonų penktadienio maldos. Tokioms lentoms nepritaria 58 proc. apklaustųjų, o pritaria 22 proc.
Krikščioniškų konfesijų narių nuomonės skiriasi. Daugiausia nepritariančiųjų yra tarp Vokietijos regioninėms protestantų Bažnyčioms priklausančių tikinčiųjų – 65 proc. Tarp katalikų tokioms lentoms nepritaria 55 proc., tarp laisvųjų Bažnyčių narių – 41 proc. Religinei bendruomenei nepriklausančių respondentų grupėje joms nepritaria 67 proc., o 68 proc. musulmonų tokias nuorodas palaikytų.
Duomenis evangelikų naujienų agentūros „IDEA“ užsakymu surinko Erfurte įsikūręs rinkos ir socialinių tyrimų institutas „INSA-Consulere“. Trečiadienį paskelbtais duomenimis, rugpjūčio 14–17 dienomis internetu apklausti 2 006 Vokietijos gyventojai.
Respondentų buvo klausiama, kaip jie vertina teiginį: „Prie įvažiavimų į gyvenvietes esančiose informacinėse lentose greta krikščioniškų pamaldų turėtų būti nurodomos ir musulmonų penktadienio maldos.“
Pasak „IDEA“, apklausos rezultatai reprezentuoja pilnamečius Vokietijos gyventojus, taip pat pagal lytį, amžių ir regioną. 16 proc. respondentų atsakė „nežinau“, dar 4 proc. atsakymo nepateikė.
Ryškūs skirtumai išryškėjo tarp amžiaus grupių. Tik tarp 18–29 metų respondentų santykinė dauguma – 46 proc. – pritarė tokioms informacinėms lentoms, o 33 proc. joms nepritarė.
Visose kitose amžiaus grupėse vyravo nepritarimas. Daugiausia prieštaraujančiųjų buvo tarp 50–59 metų (67 proc.) ir 60–69 metų (66 proc.) respondentų. Rytų Vokietijos gyventojai tokioms lentoms nepritarė dažniau nei Vakarų Vokietijos gyventojai – atitinkamai 63 ir 57 proc. Tarp vyrų nepritariančiųjų buvo 60 proc., tarp moterų – 56 proc.
Skirtumų matyti ir tarp politinių partijų šalininkų. Musulmonų penktadienio maldų nurodymui informacinėse lentose nepritarė 79 proc. partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) šalininkų, 61 proc. Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) šalininkų, 50 proc. Socialdemokratų partijos (SPD) ir 41 proc. Žaliųjų rėmėjų. Tarp Kairiųjų partijos rinkėjų santykinė dauguma – 43 proc. – papildomoms nuorodoms į penktadienio maldas pritarė.
Apklausą paskatino atvejis Pencberge, Aukštutinėje Bavarijoje. Nuo liepos prie įvažiavimų į šį miestą esančiose lentose nurodomas ne tik katalikų ir protestantų pamaldų laikas, bet ir vietos musulmonų bendruomenės penktadienio malda.
Informacinės lentos apie pamaldas prie įvažiavimų į gyvenvietes Vokietijoje pradėtos statyti remiantis 1960 m. federalinės Vidaus reikalų ministerijos potvarkiu. Iš pradžių jas statyti buvo leidžiama tik katalikų ir protestantų bendruomenėms. 2008 m. federalinės Transporto ministerijos raštu ši galimybė buvo suteikta visoms religinėms bendruomenėms.
Netrukus po naujosios lentos įrengimo Pencberge ji buvo apipurkšta juodais dažais, o liepos pabaigoje vandalizmo aktas pasikartojo. Kriminalinė policija pradėjo tyrimą dėl turto sugadinimo ir lentą paėmė. Policijos atstovo teigimu, kol kas nė vienu atveju konkrečių įtariamųjų nenustatyta.
Bavarijos vidaus reikalų ministras Joachimas Herrmannas (Joachimas Hermanas), priklausantis CSU, lentos ištepliojimą pavadino nepriimtinu.
„Religinė įvairovė yra Bavarijos dalis, – sakė J. Herrmannas. – Ji yra mūsų šalies laisvės ir demokratinės savivokos išraiška.“
