Iš Jungtinių Valstijų deportuota Irano krikščionė Artemis Ghasemzadeh (Artemis Gasemzadė), siekusi prieglobsčio JAV, gavo prieglobstį ir apsigyveno Kanadoje. Jos atvejis vėl atkreipė dėmesį į Irano krikščionių, kuriems gresia išsiuntimas iš JAV, saugumą.
Apie Ghasemzadeh suteiktą prieglobstį Kanadoje pranešė „The New York Times“. Iš Irano pabėgusi moteris kartu su broliu 2024 metų gruodį neteisėtai atvyko į JAV ir buvo sulaikyta San Diege. Netrukus po atvykimo ji buvo atskirta nuo brolio.
Ghasemzadeh buvo viena iš 11 Irano krikščionių, prašiusių prieglobsčio JAV, kurie po dviejų mėnesių buvo deportuoti į Panamą įgyvendinant Donaldo Trumpo administracijos politiką neteisėtai atvykusius migrantus perkelti į trečiąsias šalis.
Panama leido Ghasemzadeh ir kitiems Irano krikščionims teisėtai likti šalyje beveik visus 2025 metus. Tačiau teisininkams perspėjus, kad JAV veikiausiai neleis jai sugrįžti, moteris nusprendė siekti prieglobsčio Kanadoje.
Ghasemzadeh deportavimas iš JAV sukėlė religijos laisvę ginančių organizacijų protestus ir kritiką. Jos teigė, kad moteriai nebuvo surengtas vadinamasis „pagrįstos baimės“ pokalbis, kuriuo vertinama, ar prieglobsčio prašytojui grįžus į kilmės šalį gresia persekiojimas, taip pat jai nebuvo suteikta galimybė susisiekti su advokatu.
Kaip Ghasemzadeh pasakojo krikščionių persekiojimą stebinčiai organizacijai „International Christian Concern“, už atsivertimą į krikščionybę Irane gali grėsti įkalinimas arba mirties bausmė.
Jos deportavimas paskatino ir raginimus keisti JAV politiką. Demokratų partijos Atstovų Rūmų narė iš Arizonos Yassamin Ansari (Jasamin Ansari) pateikė įstatymo projektą „Artemis Act“.
Juo būtų pakeistas Imigracijos ir pilietybės įstatymas ir uždrausta taikyti pagreitintą išsiuntimo procedūrą neteisėtai JAV esantiems migrantams, kurių gyvenamoji šalis JAV Valstybės departamento yra pripažinta „ypatingą susirūpinimą dėl religijos laisvės keliančia šalimi“ (CPC).
Projekto bendraautoriais tapo dar du Demokratų partijos Atstovų Rūmų nariai, tačiau JAV Atstovų Rūmuose dėl jo dar nebuvo balsuota.
Iranas yra viena iš Valstybės departamento ypatingą susirūpinimą dėl religijos laisvės keliančiomis pripažintų valstybių, nes, departamento vertinimu, šalis „vykdė arba toleravo ypač šiurkščius religijos laisvės pažeidimus“.
Irano elgesys su krikščionimis bei kitais sąžinės kaliniais vėl sulaukė didesnio dėmesio prasidėjus karui Irane, per kurį, kaip nurodoma šaltiniuose, buvo nuverstas šalies aukščiausiasis lyderis.
Viešumas, kurio sulaukė Ghasemzadeh istorija, patraukė Kanadoje gyvenančių Iano ir Naomi Elliotų (Ijano ir Naomi Eliotų) dėmesį. Jie pasiūlė tapti jos privačiais rėmėjais pagal Kanados pabėgėlių priėmimo sistemą, kad moteris galėtų prašyti prieglobsčio Kanadoje.
Iš pradžių Elliotams kilo sunkumų padedant Ghasemzadeh atvykti į Kanadą, nes 2025 metams skirta privačiai remiamų pabėgėlių kvota jau buvo išnaudota. Po kelių mėnesių maldos viena pabėgėlių perkėlimo agentūra pranešė porai, kad atsirado galimybė priimti dar vieną pabėgėlį.
Reikiamus 25 tūkst. JAV dolerių (apie 21,6 tūkst. eurų) jiems skyrė amerikiečių advokatas, anksčiau padėjęs Ghasemzadeh broliui gauti prieglobstį Jungtinėse Valstijose.
Kanados vyriausybei birželį suteikus Ghasemzadeh prieglobstį, liepos pradžioje ji atvyko į naujuosius namus Denmano saloje netoli Vankuverio.
„Vis dar esu apstulbusi. Negaliu patikėti, kad iš tiesų esu čia ir kad tai ne sapnas“, – telefonu „The New York Times“ pasakojo Ghasemzadeh. „Pagaliau galiu pasakyti, kad kova baigėsi.“
Ghasemzadeh nėra vienintelė Irano krikščionė, kurios ateitis atvykus į JAV tapo neaiški. Irano krikščionės seserys Mahan ir Mozhan Motahari (Mahan ir Možan Motahari) praėjusių metų pabaigoje buvo sulaikytos JAV Mergelių Salose, kai JAV pasienio patrulių pareigūnai, vykdydami patikrinimą vietos oro uoste, nustatė, kad jos šalyje yra neteisėtai.
Motahari seserys, kurios buvo pakrikštytos po atvykimo į JAV 2022 metais, šių metų pradžioje buvo paleistos iš sulaikymo. Teisėjas atkreipė dėmesį į tvirtą jų bažnytinės bendruomenės – Šv. Tomo episkopalinės bažnyčios Makleine, Virdžinijoje – paramą ir leido joms likti laisvėje, kol nagrinėjama jų byla.
