Popiežius Leonas XIV šeštadienį susitiko su naujaisiais katalikais, katechumenais ir juos lydinčiais asmenimis bei paragino Katalikų Bažnyčią Prancūzijoje rasti „išmintingą pusiausvyrą“ tarp naujų narių priėmimo tokių, kokie jie yra, ir jų ugdymo tikėjimo pagrindais.
„Gali atrodyti paradoksalu, kad šis reiškinys <…> vyksta tokioje visuomenėje kaip Prancūzijos, kuriai būdinga giliai sekuliarizuota kultūra“, – rugsėjo 26 d. Paryžiaus katalikų institute sakė popiežius.
Prancūzijos nacionalinio demografijos instituto duomenimis, daugiau nei pusė suaugusių prancūzų nurodo nepriklausantys jokiai religijai. Katalikais save laiko 29 proc. gyventojų, tačiau tik 8 proc. teigia reguliariai lankantys bažnyčią.
Nepaisant to, Katalikų Bažnyčia kasmet fiksuoja rekordinius krikštų skaičius. 2026 m. Prancūzijoje buvo pakrikštyta daugiau kaip 20 tūkst. suaugusiųjų ir paauglių – 20 proc. daugiau nei 2025-aisiais, kai jau buvo pasiektas rekordas. Tais metais krikštų skaičius buvo 45 proc. didesnis nei 2024 metais.
Popiežius sakė, kad žmonės į Bažnyčią ateina dėl įvairių priežasčių – nuo gyvenimo prasmės paieškų iki asmeninių sunkumų. Pasak jo, Bažnyčia turi priimti naujai ateinančius žmones ir kartu padėti jiems priimti krikščioniškojo gyvenimo reikalavimus.
Leonas XIV apsilankė Paryžiaus katalikų instituto salėje, kur nuo spalio vidurio vyks trys naujosios Il de Franso bažnytinės provincijos asamblėjos sesijos.
Paryžiaus arkivyskupas Laurent’as Ulrichas (Loranas Ulrichas) sveikinimo kalboje sakė, kad daugiau kaip 350 žmonių iš aštuonių Paryžiaus bažnytinės provincijos vyskupijų ir Karinio ordinariato dalyvaus sinodiniame svarstyme tema „Katechumenai ir neofitai: naujos mūsų Bažnyčios gyvenimo perspektyvos mūsų vyskupijose“.
L. Ulrichas pažymėjo, kad asamblėjos konsultacijų etape atsiliepė 45 tūkst. žmonių.
„Šis atsinaujinęs prašymas priimti krikščioniškojo įkrikščioninimo sakramentus mus nustebino, ir mes jame matome Viešpaties veikimą“, – sakė arkivyskupas.
Leonas XIV teigė, kad didėjantį krikštų skaičių reikia vertinti kaip Šventosios Dvasios veikimo ženklą. Didėjantį atsivertimų skaičių pavadinęs „stebinančiu Dievo darbu“, popiežius paragino Paryžiaus Bažnyčią klausti, kur Šventoji Dvasia ją veda ir kaip ji turėtų lydėti naujus katalikus bei tikėjimo ieškančiuosius. Katechumenams ir neseniai pakrikštytiems katalikams jis sakė, kad jie yra Prancūzijos Bažnyčios ateities viltis.
Katechumenams ir neseniai pakrikštytiems katalikams popiežius sakė, kad jie yra Prancūzijos Bažnyčios ateities viltis.
Neseniai kataliku tapęs 22 metų Loïs Barbichonas (Loisas Barbišonas) „EWTN News“ pasakojo tikėjimą atradęs per COVID-19 pandemiją – „daugiausia skaitydamas“. „Pajutau savotišką vidinį impulsą, troškimą būti pakrikštytam ir sužinoti daugiau“, – teigė jis.
L. Barbichonas buvo pakrikštytas 2023 m. Velyknakčio vigilijoje, o dabar lydi kitus jaunuolius jų kelyje į Bažnyčią. „Dabar tikslas – užtikrinti, kad kiekvienas naujai pakrikštytas žmogus rastų savo misiją, kad nesijaustų bendruomenės paliktas, bet atrastų joje savo vietą, – pabrėžė jis. – Šiuo metu per Mišias skaitau Šventojo Rašto skaitinius ir tuo labai džiaugiuosi.“
Kalbėdamas apie popiežiaus Leono vizitą Prancūzijoje, istorijos, paveldo ir muziejininkystės studentas L. Barbichonas aiškino, kad „labai svarbu, jog jis galėtų kalbėti jaunimui“.
Sesuo Christine Kohler (Kristina Koler) asamblėjoje dalyvaus kaip Prancūzijos vienuolių atstovė. Ji yra Mažųjų Evangelijos seserų kongregacijos generalinė vyresnioji ir gyvena Sen Deni vyskupijoje, esančioje Paryžiaus šiauriniame priemiestyje, kurio teritorija kartais apibūdinama kaip socialiai pažeidžiama.
„Per Velykas vienoje Sen Deni vyskupijos parapijoje Velyknakčio vigilijos metu pakrikštijome 20 žmonių, – „EWTN News“ sakė ji. – Manau, kad visoje vyskupijoje jų buvo daugiau kaip 500. Tai mums kelia daugybę klausimų. Kaip atsitinka, kad suaugusieji ir paaugliai – kartais 18-mečiai, kartais 70-mečiai – sako: „Norėčiau tapti krikščionimi“?“
Pasak sesers Ch. Kohler, daugelis į Bažnyčią ateinančių žmonių kelia klausimus apie gyvenimo prasmę, kančią ir Dievą.
Vienas iš pokyčių, kuriuos ji pastebėjo Prancūzijoje per pastaruosius 15 metų, – sustiprėjęs katalikų misionieriškas užsidegimas. „Nebėra vien: „Gyvenu savo tikėjimu ir gyvenu juo savo parapijoje.“ Dabar atsirado troškimas juo dalytis, tapti misionieriškais mokiniais <…>, troškimas liudyti ir sakyti: „Štai kas mums teikia gyvybę.““ Ji išreiškė viltį, kad asamblėja padės Bažnyčiai tapti svetingesnei į ją ateinantiems žmonėms.
Jos nuomone, popiežius šeštadienio rytą galėjo atvykti ne tik norėdamas padrąsinti sinodinę asamblėją, bet ir išklausyti bei geriau suprasti „žmones, kurie kelia klausimus, ieško ir nori tapti krikščionimis“.
Susitikimo metu apie savo patirtį popiežiui Leonui pasakojo katechumenas, neseniai katalike tapusi moteris ir krikščioniškojo įkrikščioninimo programos vadovas.
Neseniai katalike tapusi Marielle (Mariel) kalbėjo apie sunkumus ieškant savo vietos bendruomenėje po priėmimo į Bažnyčią.
Jaunas vyras Jaoide’as (Žaoidas) papasakojo apie vingiuotą kelią, atvedusį jį iki krikšto praėjusiais metais. Pasak jo, ši kelionė prasidėjo, kai jis perskaitė ir Koraną, ir Naująjį Testamentą. „Mane labai palietė Jėzaus asmenybė, – aiškino jis, – pirmiausia jo ryžtas savo gyvenimu ir iki pat galo iškentėtais išbandymais parodyti mums pavyzdį.“
