Vienatvės epidemijos akivaizdoje naujausias tyrimas rodo, kad tikėjimas ir šeima gali būti „priešnuodžiai izoliacijai“.
Rugsėjo 25 d. Šeimos studijų instituto (Institute for Family Studies) paskelbtoje ataskaitoje nustatyta, kad bažnyčią lankančios katalikų poros yra laimingesnės už kitas poras. Reguliariai bažnyčią lankantys sutuoktiniai gerokai dažniau nurodė esantys labai laimingi nei jų bendraamžiai.
Vienas ryškiausių ataskaitos rezultatų – nepaisant kultūrinių iššūkių tikėjimui ir mažėjančio santuokų skaičiaus, reguliariai bažnyčią lankantys žmonės nurodo aukštesnį laimės lygį, o jų santuokos yra tvirtos.
Ataskaita parengta remiantis Bendrojo socialinio tyrimo (General Social Survey, GSS), CARA, „YouGov“, „Pew Research“ ir kitų šaltinių duomenimis.
Ataskaitos bendraautoris Bradas Wilcoxas (Bradas Vilkoksas), Šeimos studijų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis ir iniciatyvos „Get Married“ direktorius, pažymėjo, kad „bažnyčią lankantys katalikai ir protestantai dažniau būna susituokę, susilaukia daugiau vaikų ir rečiau išsiskiria nei jų sekuliarūs bendraamžiai“.
„Gera žinia, kurią atskleidžia ataskaita, yra ta, kad laimingiausi ir labiausiai savo lytiniu gyvenimu patenkinti sutuoktiniai yra bažnyčią lankantys katalikai, – „EWTN News“ teigė B. Wilcoxas. – Pavyzdžiui, 79 proc. bažnyčią lankančių katalikų ir 74 proc. bažnyčią lankančių protestantų nurodo esantys labai laimingi santuokoje, palyginti su 66 proc. nereligingų sutuoktinių.“
„Tarp bažnyčią lankančių žmonių 55 proc. katalikų ir 45 proc. protestantų teigia esantys patenkinti savo lytiniu gyvenimu, t. y. jį vertina kaip „puikų“ arba „labai gerą“. Palyginimui, taip teigia 45 proc. nominalių katalikų, 35 proc. nominalių protestantų ir 40 proc. jokiai religijai nepriklausančių žmonių“, – pažymėjo jis.
Ataskaitoje taip pat nustatyta, kad bažnyčią lankantys žmonės 39 proc. dažniau būna susituokę nei jų bendraamžiai.
„Vyrai ir moterys, kurių gyvenime svarbią vietą užima tikėjimas ir santuoka, šiandien daugiau nei du kartus dažniau nurodo esantys labai laimingi nei jų bendraamžiai, kuriems šie dalykai nėra tokie svarbūs“, – teigiama B. Wilcoxo kartu su Grantu Bailey (Grantu Beiliu), Richardu Dell’Isola (Ričardu Delisola) ir Jane Lankes Smith (Džein Lenkes Smit) parengtoje ataskaitoje.
„Egzistuoja savotiškas „tikėjimo ir šeimos paradoksas“: nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio tikėjimo, santuokos ir šeimos reikšmė visuomenėje sumažėjo – nuo 1970 m. iki dabar katalikiškų santuokų sudaryta 74 proc. mažiau, – aiškino B. Wilcoxas. – Tačiau tie, kurie išlieka tikintys, dažniau džiaugiasi tvirtomis ir stabiliomis šeimomis.“
Tyrimas parodė, kad pritarimas Bažnyčios mokymui taip pat turi reikšmės pasitenkinimui santuoka. „Poros, kurios pritaria tradiciniam katalikiškam mokymui apie santuokos neišardomumą ir atvirumą gyvybei, dažniausiai yra laimingos santuokoje ir patenkintos savo lytiniu gyvenimu“, – pabrėžė B. Wilcoxas.
Tyrimas parodė, kad pritarimas Bažnyčios mokymui taip pat turi reikšmės pasitenkinimui santuoka.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad bažnyčią lankančios poros „lytiškai santykiauja gerokai dažniau ir yra labiau patenkintos savo lytiniu gyvenimu nei jų sekuliarūs bendraamžiai“.
„Katalikai ir protestantai, manantys, kad santuoka yra visą gyvenimą trunkantis įsipareigojimas, dažniau yra patenkinti savo lytiniu gyvenimu nei tie, kurie šio požiūrio nesilaiko. Tarp katalikų šie rodikliai siekia atitinkamai 60 ir 46 proc., o tarp protestantų skirtumas mažesnis – 43 ir 40 proc.“, – pridūrė jis.
Atsižvelgdami į tyrimo duomenis, ataskaitos autoriai paragino daugiau dėmesio skirti tikėjimui ir šeimai.
„Todėl tikėjimo ir šeimos stiprinimas nėra nostalgijos, bet būtinybės klausimas. Tai gali lemti, ar visuomenė išsaugos asmeninės ir socialinės gerovės pagrindus, ar paliks žmones vienišus ir nelaimingus“, – teigiama ataskaitoje.
Tačiau joje atkreiptas dėmesys ir į problemas, su kuriomis susiduria bažnyčią lankančios poros bei šeimos, tarp jų – pornografijos žiūrėjimą ir bendruomenės paramos daugiavaikėms šeimoms trūkumą.
B. Wilcoxas taip pat atkreipė dėmesį į neigiamą pornografijos poveikį santuokai: „Ne visos žinios geros. Vyrai, turintys problemų dėl pornografijos, dažniau susiduria su sunkumais santuokoje.“
B. Wilcoxas taip pat atkreipė dėmesį į neigiamą pornografijos poveikį santuokai: „Ne visos žinios geros. Vyrai, turintys problemų dėl pornografijos, dažniau susiduria su sunkumais santuokoje.“
Bažnyčią lankantys vyrai pornografiją vis dar žiūri panašiai dažnai kaip jų sekuliarūs bendraamžiai: tai daro ketvirtadalis bažnyčią lankančių ir trečdalis nereligingų vyrų.
Be to, nemaža dalis katalikų sutuoktinių „nerimauja, kad jų santuoka gali neišlikti“.
Tris ar daugiau vaikų auginantys katalikai nurodė mažesnį pasitenkinimą santuoka. Ataskaitoje viena pagrindinių to priežasčių įvardijamas bendruomenės paramos trūkumas.
„Tris ar daugiau vaikų auginantys katalikai nurodo mažesnį pasitenkinimą santuoka. Manome, kad iš dalies taip yra todėl, kad jie nesulaukia pakankamai paramos iš savo vietos bažnytinių bendruomenių, – komentavo B. Wilcoxas. – Deja, tik 46 proc. bažnyčią lankančių katalikų tėvų teigia iš savo bažnytinės bendruomenės sulaukiantys bent šiokios tokios pagalbos.“
Ataskaitą užsakė katalikiška organizacija FOCUS (Fellowship of Catholic University Students – Katalikų universitetų studentų bendrija). Bendrieji duomenys joje taip pat palyginti su 1 219 FOCUS absolventų atsakymais. Šios grupės nariai dažniau buvo susituokę ir dažniau nurodė esantys laimingi santuokoje nei kitos katalikų poros, tačiau rečiau buvo patenkinti savo lytiniu gyvenimu.
Ataskaitos autoriai rekomenduoja aktyvų tikėjimo gyvenimą, sąmoningą pasirengimą santuokai ir jos pasirinkimo apmąstymą, paramą šeimoms parapijų lygmeniu bei paauglių ir jaunų suaugusiųjų ugdymą santuokai.
„Laikais, kuriems būdingas precedento neturintis skaitmeninis išsiblaškymas ir vienatvė, tikėjimo ir šeimos reikšmė yra didžiulė ir gali būti, kad ji vis didėja“, – daroma išvada ataskaitoje.
