Visuomenininkas ir kultūrologas Darius Kuolys feisbuke pasidalijo pranciškonų kunigo Arūno Peškaičio viešu liudijimu, kuriame dvasininkas pateikia itin kritišką buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymo vertinimą bei pasakoja apie asmenines patirtis, susijusias su susitikimais Prezidentūroje.
Pasak A. Peškaičio, D. Kuolio išsakytos mintys apie dalies visuomenės ilgesį „stipriai rankai“ atliepia ir jo paties patirtį.
„Taip, būtent D. G. sunaikino laisvos pilietinės visuomenės užuomazgas mūsų šalyje. Daug galiu liudyti apie jos žodžius ir veiksmus „iš pirmų lūpų“, bet apsiribosiu keliais epizodais“, – rašo kunigas.
Jis teigia, kad prezidentė jį kviesdavosi pokalbių tuo metu, kai jis tarnavo Lukiškių kalėjimo iki gyvos galvos nuteistųjų kapelionu.
„Ji mane kviesdavo į savo kabinetą (arba jos „vsd’šnikai“ į Dariaus citatose minėtas belanges patalpas), nes jai rūpėjo garsiųjų nuteistųjų galbūt turima informacija apie teisėsaugos darbuotojus, kad galėtų pastaruosius šantažuoti. Tai kvotė ir visaip kamantinėjo mane“, – tvirtina A. Peškaitis.
Kunigas taip pat prisimena prezidentės žodžius, kurie, anot jo, paliko itin stiprų įspūdį.
„Pamenu, po pirmojo pokalbio ji man pasakė: „Kunige, žinokite, kad visi jūsų telefoniniai pokalbiai kitą rytą nugula ant mano stalo! Ir tikrai, kad mano telefono klausomasi, patvirtino žmogus, atsakingas už Lietuvos pranciškonų telefoniją…“ – rašo jis.
Dar griežtesnius teiginius A. Peškaitis pateikia pasakodamas apie kitą susitikimą Prezidentūroje.
„Jos kabinete, besibaigiant pokalbiui, D. G. nei iš šio, nei iš to man pasakė: „Žinokit, kunige: Lietuvai nereikia demokratijos, reikia diktatūros. Teisingai padarė Lukašenka – turėjo kariauną ir iššaudė svolačius…“ – teigia kunigas.
A. Peškaitis taip pat aprašo vieną D. Grybauskaitės vizitą Lukiškių kalėjime. Pasak jo, prezidentė kalinių akivaizdoje griežtai kritikavo tuometę įstaigos vadovybę.
„Liepusi surinkti kalinius, jų akivaizdoje žemino tuometę kalėjimo vadovybę. Direktorių vienu pirštu pasišaukė žodžiais: „Načalstvo, idi siuda!“ Vėliau ėmė aiškinti, kad įstatymas „čia esanti ji“ ir kaip turi būti tvarkomasi“, – prisimena kunigas.
Jis teigia, kad po šio incidento apie susidariusią situaciją buvo informuota ir Bažnyčios vadovybė. Pasak A. Peškaičio, dėl to jis buvo susitikęs su tuometiniu apaštališkuoju nuncijumi Lietuvoje Luigi Bonazzi.
„Kalbėjomės apie dvi valandas. Pokalbiui baigiantis nuncijus ištarė: „Grybauskaitė atėjo ne vienyti, o skaldyti ir valdyti“, – rašo kunigas.
Dvasininkas taip pat pasakoja, kad vėliau viešai reiškė kritišką požiūrį į prezidentę ir jos veiklą, o po to esą nutrūko ir kvietimai į susitikimus.
„Tapo baugu, gan nedrąsu vaikščioti tamsiomis gatvėmis, ypač lėtai artėjant kokiam automobiliui. Sakysit, paranoja? Galbūt. Bet tai buvo laikas po Garliavos įvykių“, – teigia jis.
Savo liudijimą A. Peškaitis baigia perspėjimu dėl visuomenėje atgimstančio ilgesio autoritariniam valdymui.
„Tebus tai šiokia tokia mano vieša išpažintis, kurios gan ilgą laiką norėjau. Ir vis atidėliojau. Ir tenesugrįžta baimės ir „krūpčiojimo“ laikai. Nors besiilginčių chorai girdisi vis garsiau“, – rašo kunigas.
D. Kuolys, pasidalijęs šiuo liudijimu socialiniame tinkle, pažymėjo, kad tai esą „mūsų savivokai reikalingas liudijimas“ ir padėkojo kunigui už viešai išsakytas mintis.
