Didžiąją savo gyvenimo dalį Michaelas Guillenas (Maiklas Giljenas) buvo įsitikinęs, kad mokslas gali paaiškinti viską. Vaikystėje, augdamas Rytų Los Andžele, jis susižavėjo fizika, o vėliau studijavo Kornelio universitete, dėstė Harvardo universitete, įgijo fizikos, matematikos ir astronomijos daktaro laipsnį bei tapo „Emmy“ apdovanojimą pelniusiu televizijos tinklo ABC mokslo redaktoriumi.
„Mokslas buvo mano dievas“, – pasakojo M. Guillenas leidiniui „The Christian Post“.
Tačiau šiandien mokslininkas teigia, kad būtent mokslas sugriovė jo ateizmą ir atvedė prie tikėjimo Kristumi.
„Didžioji mano gyvenimo aistra – šiuolaikinis mokslas – padėjo man nueiti kelią nuo užkietėjusio ateizmo iki tikėjimo Dievu. Kadaise mokslas man buvo tapęs dievu, tačiau galiausiai būtent jis atvėrė man akis tikrojo Dievo buvimui. Tai – nuostabu“, – sakė jis.
Naujame dokumentiniame filme „The Invisible Everywhere: Believing Is Seeing“ („Neregimybė visur: tikėjimas leidžia matyti“) pasakojama jo ilga kelionė nuo skepticizmo iki krikščioniškojo tikėjimo. Filme pabrėžiama, kad šiuolaikiniai moksliniai atradimai rodo tikrovę, kuri peržengia vien materialistinį pasaulio supratimą.
Filmas pasirodė tuo metu, kai tikėjimas ir mokslas dažnai vaizduojami kaip vienas kitam prieštaraujantys dalykai. 2025 m. vasarį paskelbta „Pew Research Center“ apklausa parodė, kad pusė JAV suaugusiųjų mano, jog mokslas ir religija dažniausiai prieštarauja vienas kitam.
Tačiau M. Guillenas, parašęs knygas „Amazing Truths: How Science and the Bible Agree“ („Nuostabios tiesos: kaip mokslas ir Biblija sutaria“) bei „Five Equations That Changed the World: The Power and Poetry of Mathematics“ („Penkios pasaulį pakeitusios lygtys: matematikos galia ir poezija“), įsitikinęs, kad toks konfliktas kyla iš nesusipratimo.
„Šiuolaikinis mokslas ne tik suderinamas su krikščioniška pasaulėžiūra. Mokslinė pasaulėžiūra iš tiesų papildo krikščioniškąją“, – aiškino jis.
Pirmąsias abejones dėl savo ateizmo jis pradėjo jausti dar paauglystėje, studijuodamas Alberto Einsteino (Alberto Einšteino) specialiąją reliatyvumo teoriją. Iki tol jis gyveno vadovaudamasis principu: „pamatyti reiškia patikėti“.
„Einšteinas atvėrė man akis ir parodė, kad Visatoje iš tiesų egzistuoja ištisi nematomi pasauliai“, – prisiminė mokslininkas.
„Einšteinas atvėrė man akis ir parodė, kad Visatoje iš tiesų egzistuoja ištisi nematomi pasauliai“, – prisiminė mokslininkas.
Vėliau Kornelio universitete studijuodamas astrofiziką jis susidomėjo vadinamąja „trūkstamos masės problema“. Astronomai pastebėjo, kad galaktikos ir galaktikų spiečiai sukasi gerokai greičiau, nei galėtų paaiškinti matoma medžiaga. Dar 1933 m. šveicarų astronomas Fritz Zwicky (Fricas Cvikis) pasiūlė paaiškinimą – nematomos medžiagos egzistavimą.
Šiandien ši nematoma medžiaga vadinama tamsiąja medžiaga. Kartu su tamsiąja energija ji, mokslininkų manymu, sudaro apie 95 proc. Visatos. Pasak M. Guilleno, šis atradimas galutinai sugriovė jo įsitikinimą, kad tik tai, ką galima pamatyti, yra tikra.
„Supratau, kad negaliu gyventi vadovaudamasis principu „pamatyti reiškia patikėti“. Jis tiesiog neatlaiko kritikos“, – aiškino jis.
Šis atradimas paskatino ir mokslinę, ir dvasinę paiešką. Jis domėjosi hinduizmu, islamu, judaizmu, konfucianizmu ir transcendentine meditacija, tačiau nė viena iš šių krypčių jo visiškai netenkino.
Tuomet viena Kornelio universiteto studentė, vardu Laurel (Lorel), paragino jį perskaityti Bibliją.
„Sutikau labai nenoriai, nes norėjau daugiau laiko praleisti su šia patrauklia jauna studente“, – prisiminė jis ir pridūrė, kad po 34 metų jie vis dar yra susituokę.
Pasak jo, Senasis Testamentas iš pradžių pasirodė pažįstamas, nes priminė kitose religijose sutiktas temas. Tačiau Naujasis Testamentas paliko visiškai kitokį įspūdį.
„Tai buvo tarsi prasiskleidusios užuolaidos, sučiulbėję paukščiai ir nušvitusi saulė“, – pasakojo mokslininkas.
Dar labiau jį nustebino ryšys, kurį jis įžvelgė tarp Jėzaus mokymo ir kvantinės mechanikos, kurią tuo metu studijavo aukštesniųjų pakopų studijose.
Jėzaus žodžiai – „pirmieji bus paskutiniai“, „jei nori gyventi, turi mirti“, „mylėkite savo priešus“ – iš pirmo žvilgsnio atrodė nelogiški. Tačiau, pasak mokslininko, kvantinės fizikos principai taip pat dažnai atrodo paradoksalūs.
„Iš pirmo žvilgsnio jie neturi jokios prasmės. Tačiau giliau juos nagrinėjant viskas tampa visiškai logiška“, – sakė M. Guillenas.
Jis šias tiesas vadina „transloginėmis“ – peržengiančiomis įprastą žmogaus logiką, tačiau jai neprieštaraujančiomis.
Vis dėlto šis suvokimas nereiškė staigaus atsivertimo. „Prireikė dar maždaug dvidešimties metų“, – prisipažino jis.
Tuo metu jis jau dirbo prestižinėse mokslo institucijose ir bendravo su garsiais mokslininkais, kurie į krikščionybę žvelgė pašaipiai. Vieną dieną Harvarde kolegos aptarinėjo Nobelio premijos laureatą fiziką Robertą Millikaną (Robertą Milikaną).
„Gaila, kad jis buvo toks neišprusęs“, – pasakė vienas mokslininkas. „Jis buvo krikščionis.“
Pasak M. Guilleno, šis komentaras jį sukrėtė. „Net dabar pasakodamas šią istoriją vos sulaikau ašaras“.
Jis prisiminė, kad akademinėje aplinkoje Dievo paminėjimas dažnai sukeldavo nejaukią tylą. Todėl ilgą laiką jis slėpė savo augantį tikėjimą ir stengėsi prisitaikyti prie aplinkinių.
„Norėčiau, kad būčiau buvęs drąsesnis“, – pripažino mokslininkas.
Šiandien jis atvirai kalba apie krikščionybę universitetuose visame pasaulyje. Pasak jo, studentai dažnai nustemba sužinoję, kad solidus mokslininkas gali būti ir rimtai tikintis žmogus.
„Jie žiūri į mane taip, lyg turėčiau dvi galvas“, – juokavo jis.
Neseniai vienas studentas po paskaitos paklausė, ar jis iš tiesų tiki visa Biblija.
„Iki šiol neradau nieko Biblijoje, kas prieštarautų tam, ką kaip mokslininkas sužinojau apie Visatą“, – atsakė M. Guillenas.
„Iki šiol neradau nieko Biblijoje, kas prieštarautų tam, ką kaip mokslininkas sužinojau apie Visatą“, – atsakė M. Guillenas.
Jo nuomone, šiandienos studentai nėra priešiškai nusiteikę Biblijos atžvilgiu. Jie tiesiog smalsūs ir pasirengę kelti sudėtingus klausimus apie egzistenciją, prasmę, tiesą ir tikėjimo bei mokslo santykį.
Jis taip pat prisiminė susitikimą su universiteto humanistų grupe, kurios nariai į paskaitą atėjo tikėdamiesi ginčo. Tačiau vakaro pabaigoje jie dar valandų valandas diskutavo apie mokslą, tikėjimą ir filosofiją.
„Jie tapo mano geriausiais draugais. Kodėl? Todėl, kad su jais elgiausi su meile ir pagarba“, – sakė jis.
Nors jo veikla sulaukia kritikos, į užgaulius komentarus internete jis dažniausiai reaguoja ramiai.
„Paprastai atsakau: daug įžeidimų, mažai argumentų. Pasistenkite geriau, mano bendrakeleivi. Linkiu jums viso gero. Su meile, dr. G.“, – pasakojo jis.
Mokslininkas priminė, kad pats kadaise buvo ateistas, todėl supranta skeptikų požiūrį.
„Dievas gali veikti per kiekvieną iš mūsų, jei tik leidžiame Jam veikti mūsų gyvenime, jei tik esame pakankamai drąsūs ir pakankamai atsiduodame Jo valiai“, – teigė jis.
Pasak M. Guilleno, pagrindinė filmo žinia yra paprasta: jei jis ir toliau būtų gyvenęs pagal principą „pamatyti reiškia patikėti“, būtų likęs aklas daugeliui tikrovės aspektų.
„Mano kelionė buvo ilga ir vingiuota, kupina pakilimų ir nuosmukių, tačiau ji atvedė mane iki šio taško. Noriu, kad mano istorija padrąsintų ir kitus“, – aiškino mokslininkas.
Filmas „The Invisible Everywhere: Believing Is Seeing“ jau pasiekiamas žiūrovams.
