Europos Vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) generalinių sekretorių susitikime Belgrade daug dėmesio skirta klausimui, koks turėtų būti kunigas šiandienos Europoje ir kaip turėtų vykti būsimųjų kunigų ugdymas. Popiežiškojo Laterano universiteto rektorius tėvas Alfonso Amarante CSsR pabrėžė, kad kandidatų į kunigus ugdymas negali apsiriboti teorinėmis žiniomis – svarbi mokymosi vieta turi tapti ir skurdo bei stokos tikrovė.
Pasak A. Amarante, būsimųjų kunigų ugdyme šiandien iškyla trys pagrindiniai iššūkiai: įšventintojo tapatybės suvokimas, gebėjimas kurti brandžius santykius su žmonėmis ir seminarijų pavertimas „tikromis gyvenimo vietomis“, kuriose ugdomas autentiškas žmogiškumas.
Birželio 14–17 dienomis Belgrade (Serbija) vykęs susitikimas buvo skirtas temai „Būti kunigu šiandienos Europoje: pašaukimas ir ugdymas“. Jį organizavo CCEE kartu su Tarptautine šv. Kirilo ir Metodijaus vyskupų konferencija, kuriai vadovauja Belgrado arkivyskupas kardinolas Ladislavas Nemetas.
Susitikimo dalyviai taip pat išreiškė solidarumą su Ukraina po pastarųjų Rusijos išpuolių, per kuriuos žuvo civiliai gyventojai ir buvo apgadinta Kyjivo Pečorų laura. Generaliniai sekretoriai, remdamiesi popiežiaus Leono XIV žodžiais, paragino darbuotis dėl „nuginkluotos ir beginklės taikos“.
Psichologė Chiara D’Urbano, viena iš susitikimo pranešėjų, ragino ugdymo procese pirmiausia matyti kunigą kaip realų žmogų, turintį savo stiprybių, silpnybių ir emocinių poreikių.
CCEE pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, pradėdamas susitikimą, pasiūlė atsakymų į kunigų ugdymo iššūkius ieškoti popiežiaus Leono XIV enciklikoje „Magnifica Humanitas“.
Pasak G. Grušo, šiandien Europai reikia kunigų, kurie būtų ne tik gerai pasirengę intelektualiai, bet ir iš tiesų žmogiški, artimi žmonėms bei gebantys Evangelijos dvasia juos lydėti įvairiose gyvenimo situacijose.
Arkivyskupas pabrėžė, kad kunigo misija – padėti žmonėms gyvenimo iššūkių akivaizdoje atpažinti Kristaus artumą ir veikimą.
Psichologė Chiara D’Urbano (Kiara D’Urbano), viena iš susitikimo pranešėjų, ragino ugdymo procese pirmiausia matyti kunigą kaip realų žmogų, turintį savo stiprybių, silpnybių ir emocinių poreikių.
Pasak jos, žmogaus brandai būtina priimti ir integruoti psichologinį bei emocinį gyvenimą aplinkoje, kuri suteikia saugumo jausmą ir leidžia atvirai kalbėti apie baimes bei sunkumus.
Pranešėja pažymėjo, kad tvirtas ir brandus pašaukimas auga per autentiškus santykius, brolystę ir tarpusavio paramą. Todėl kunigas turėtų būti „žmogus tarp žmonių“, gebantis augti ne nepaisydamas savo ribotumų, bet mokydamasis juos priimti ir per juos bręsti.
