Vyriausybė iš esmės pritaria valdančiųjų socialdemokratų siūlomiems Šeimos stiprinimo įstatymo pakeitimams, tačiau siūloma įvertinti galimybę išlaikyti Nacionalinę šeimos tarybą kaip valstybės išlaikomą įstaigą.
Tokiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtai išvadai Ministrų kabinetas pritarė praėjusią savaitę, bet ne vienbalsiai – prieš balsavo teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
Siūlė nepritarti
Pirminiame išvados variante nebuvo siūlymo palikti Nacionalinę šeimos tarybą kaip biudžetinę įstaigą.
„Stiprinti Šeimos tarybą kaip niekad yra svarbu, o siūloma atsisakyti Nacionalinės šeimos tarybos kaip biudžetinės įstaigos, kas, mūsų vertinimu, susilpnintų nepriklausomos šeimos politikos analizę“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo R. Tamašunienė.
„(Tai – BNS) sumažintų Seimo galimybes vykdyti veiksmingą šeimos politikos priežiūrą ir trikdytų bendradarbiavimą tarp savivaldybių, ministerijų, Seimo, nutrauktų per pastaruosius metus sukauptą institucinę patirtį ir tęstinumą“, – dėstė ji.
Teisingumo ministerija taip pat nepritarė įstatymo projekte numatytam siūlymui atsisakyti tėvystės ir motinystės papildomumo principo, kuris užtikrina, kad teikiant paramą ir pagalbą šeimai būtų atsižvelgiama į vaiko prigimtinį poreikį turėti tėvą ir motiną.
Išvadą rengusi SADM į Teisingumo ministerijos pastabą neatsižvelgė, nes, jos teigimu, toks principas įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Civiliniame kodekse, tad nėra tikslinga perkelti kituose įstatymuose įtvirtintus principus ir juos atkartoti.
„Siūlome nepritarti šitai išvadai arba palikti laiko ir suderinti išvadą, kad mūsų prieštaravimų tarp institucijų sumažėtų“, – teigė R. Tamašunienė.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis pasiūlė išvadą papildyti siūlymu Seimui apsvarstyti galimybę Šeimos tarybos nepertvarkyti.
„Mano siūlymas būtų, galbūt čia tokio kompromiso vardan, (…) kviesti Seimą įvertinti galimybę išlaikyti šiuo metu egzistuojantį Šeimos tarybos statusą, siekiant sudaryti Šeimos tarybai galimybę vykdyti jai patikėtas funkcijas“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Jis teigė, kad taryba tikrai prisideda prie šalies šeimos formavimo politikos.
„Institucija nedidelė, bet daro tikrai nemažus darbus, teikia pasiūlymus įstatymams, įvairias įžvalgas, modelius kuria, juos pristato mums, politikams. (…) Veikiant Socialinių reikalų ir darbo komitete, kur man teko darbuotis šešerius metus, vienas didžiausių indėlių į šeimos politikos vystymą buvo būtent iš šios tarybos“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.
R. Tamašunienė siūlė klausimo svarstymą savaitei atidėti, kad L. Kukuraičio pasiūlymas būtų įtrauktas į Vyriausybės išvadą, o ne papildytas kaip protokolinis sprendimas.
Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės atstovai patikino, kad iki Vyriausybės nutarimo pasirašymo L. Kukuraičio pasiūlyta formuluotė bus pridėta prie Ministrų kabineto išvados teksto.
Nepaisant to, balsuojant dėl išvados, R. Tamašunienė vienintelė iš kabineto narių jai nepritarė.
Numatytos premijos tėvams
Gegužę Seimas po pateikimo pritarė šešių socialdemokratų parengtoms pataisoms, kuriomis siūloma pakeisti Nacionalinės šeimos tarybos statusą ir ją palikti veikti išskirtinai visuomeniniais pagrindais.
Teigiama, kad institucijai skiriamos lėšos iš esmės naudojamos darbuotojų atlyginimams bei išlaidoms, bet ne su šeimos politikos formavimu, analize, stebėsena susijusioms veikloms.
Socdemai paskaičiavo, kad pertvarkius tarybą, per metus būtų sutaupoma 118–120 tūkst. eurų.
Pakeitimais taip pat siūloma įtvirtinti galimybę socialinės apsaugos ir darbo ministrui suteikti premijas asmenims, apdovanotiems Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu už nuopelnus motinystei, tėvystei, globai ar rūpybai. Jų dydį nustatytų ministras.
Aiškinamajame rašte nurodoma, jog toks skatinimas padidintų „apdovanotų asmenų pasitenkinimą ir pasitikėjimą savimi“.
Praėjusiais metais Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu už nuopelnus motinystei, tėvystei, globai ar rūpybai medaliais apdovanoti 59 žmonės.
SADM nurodė, kad kasmet, norint suteikti premijas, iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų apie 9 tūkst. eurų.
Kaip rašė BNS, pati Šeimos taryba parlamentarų siūlymą ją pertvarkyti į visuomeninę vadino keliančiu susirūpinimą ir nurodė, kad neįmanoma šeimos politikos stebėsenos, tyrimų, ilgalaikių iniciatyvų užtikrinti veikiant vien savanorišku pagrindu.
Tarybos vertinimu, toks sprendimas reikštų institucinio savarankiškumo ir nepriklausomumo praradimą, sekretoriato bei veiklos pajėgumų sumažėjimą, o ilgainiui – ir realių galimybių vykdyti įstatyme numatytas funkcijas susilpnėjimą.
Nacionalinė šeimos taryba yra veikusi kaip visuomeninė įstaiga. 2019-aisiais Seimas pritarė Šeimos stiprinimo įstatymo pataisoms, kurios ją pavertė biudžetine įstaiga.
Taryba yra šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, atskaitinga Seimui.
