Libano katalikų vadovai prabilo apie blogėjančią padėtį šalyje, kuri pastaruoju metu buvo nuolatinių kovų tarp Izraelio ir „Hezbollah“ judėjimo scena.
Šiandien buvo pasiektas taikos susitarimas tarp Izraelio, Irano ir Jungtinių Valstijų. Jame numatyta, kad nors smurtiniai kariniai veiksmai Libane bus nutraukti, Izraelis ir toliau kontroliuos dalį Libano teritorijos.
Konflikto metu nuo Izraelio kariuomenės ugnies žuvo katalikų kunigas, mėginęs padėti savo parapijiečiams. Taip pat keliems Izraelio kariams buvo pritaikytos drausminės nuobaudos po to, kai jie išniekino krikščioniškus šventuosius simbolius.
Praėjusią savaitę Tyro melkitų graikų apeigų katalikų arkivyskupas Georges Iskandaras (Žoržas Iskandaras) paragino apsaugoti senovinį Tyro miestą.
„Mūsų regiono saugumo padėtis tapo vis trapesnė, o Tyro senamiesčio gyventojai, tarp kurių yra ir istorinio krikščionių kvartalo gyventojai, vis labiau baiminasi dėl savo gyvybės, namų, bažnyčių, paveldo ir ateities“, – organizacijai „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ („Aid to the Church in Need“) sakė arkivyskupas.
„Tyro senamiestis nėra vien istorinis rajonas – tai gyva tikėjimo, atminties, šeimos gyvenimo, sambūvio ir nenutrūkstamo krikščioniško liudijimo vieta. Čia gyvena civiliai, pagyvenę žmonės, vaikai ir šeimos, kurios, nepaisydamos didžiulių kančių, netikrumo ir pavojaus, liko prisirišusios prie savo protėvių žemės.“
Dešimtmečius trunkantys konfliktai Artimuosiuose Rytuose turėjo skaudžių pasekmių krikščionių bendruomenėms regione.
Dešimtmečius trunkantys konfliktai Artimuosiuose Rytuose turėjo skaudžių pasekmių krikščionių bendruomenėms regione. JAV invazija į Iraką, vėliau sekęs „Islamo valstybės“ (ISIS) iškilimas ir žlugimas bei Sirijos pilietinis karas smarkiai sumažino krikščionių skaičių šiame regione.
Irake ir Sirijoje krikščionių skaičius sumažėjo nuo daugiau nei milijono iki vos kelių šimtų tūkstančių.
Panašus procesas vyko ir Libane, nors mažesniu mastu.
Nabatijos rajono Kfūro parapijos klebonas kunigas Youssefas Semaanas (Jusefas Semaanas) organizacijai „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ pasakojo, kad dėl konflikto vietos krikščionių bendruomenė sumažėjo nuo maždaug 120 žmonių iki vos daugiau nei dešimties. Dauguma jų persikėlė į kitas Libano vietoves, ypač į Beirutą ir Sidoną.
Kunigas Semaanas kalbėjo: „Mes vis dar turime vilties. Tačiau vien vilties nepakanka. Ji turi remtis tvirtais pagrindais, kurie leistų mums atkurti savo gyvenimą ir gyventi toliau. Juk mes esame žmonės.“
