Pirmadienio, rugsėjo 14 d., rytą popiežius Leonas XIV apsilankė Vatikano Apaštališkojoje bibliotekoje, susitiko su jos ir Vatikano Apaštališkojo archyvo darbuotojais bei atidarė parodą „AQVA. Katastrofa ir nuostaba“. Ji skirta dvejopai vandens galiai – gebėjimui naikinti ir kartu kurti gyvybę, grožį bei nuostabą. Lankytojams paroda bus atvira nuo rugsėjo 25 d. iki 2027 m. gegužės 14 d.
Parodos sumanytojai rėmėsi XVIII a. italų bibliografo Gaetano Volpi veikalu „Apie aistrą turėti knygų“, kuriame aptariami įvairūs knygų ir bibliotekų priešai – vanduo, ugnis, šviesa, gyvūnai ir net pats žmogus. Parodoje vanduo pristatomas ir kaip grėsmė knygoms, meno kūriniams bei juose saugomai atminčiai, ir kaip gyvybės, grožio bei nuostabos šaltinis.
Susitikime su bibliotekos ir archyvo darbuotojais Leonas XIV pabrėžė, kad šių institucijų misija – per kultūros plėtrą ir sklaidą tarnauti Bažnyčiai ir visai žmonijai. Kalbėdamas apie biblioteką jis priminė jos tylą, tačiau kartu atkreipė dėmesį į knygų galią žadinti žmogų: „Nors knyga teikia ramybę, kita vertus – ji žadina nerimą, kursto troškimą ir drąsą ieškoti.“
Popiežius paminėjo ir šv. Augustino pavyzdį, primindamas, kad Šventojo Rašto knyga plačiai atvėrė jo sielą.
Apaštališkosios bibliotekos ir archyvo pašaukimą popiežius palygino su širdies veikimu. Kaip širdies veiklą sudaro du judesiai – sistolė ir diastolė, susitraukimas ir išsiplėtimas, – taip ir šios institucijos turi veikti dviem kryptimis: saugoti tai, kas patikėta jų viduje, ir kartu atsiverti pasauliui.
„Sistolę“ bibliotekos gyvenime, pasak Leono XIV, atspindi joje vyraujanti tyla, pagarba, santūrumas ir rūpestingumas, taip pat čia saugomi unikalūs, neįkainojami lobiai. Popiežius pabrėžė, kad būtina sudaryti kuo geresnes sąlygas šiuos lobius tyrinėti, pasitelkiant ir skaitmeninimo galimybes, tačiau kartu išlaikyti tradiciją atvykti į biblioteką asmeniškai. Jo teigimu, biblioteka nėra vien knygų saugykla, kurios fondais galima naudotis nuotoliniu būdu – tai ir gyva susitikimų, diskusijų bei keitimosi idėjomis erdvė.
„Diastolę“ Leonas XIV siejo su bibliotekos atvirumu pasauliui. Jis priminė popiežių Leoną XIII, kurio vardu pavadintoje salėje vyko susitikimas. Leonas XIII gebėjo įžvelgti svarbiausius savo laikmečio iššūkius, tarp jų – pramonės revoliucijos sukeltus pokyčius. Jo pontifikato metais Vatikano archyvas buvo atvertas viso pasaulio tyrinėtojams, o galimybės naudotis biblioteka gerokai išplėstos. Net senas ginklų sandėlis buvo pertvarkytas į skaityklą, kuri vėliau pavadinta Leono XIII vardu.
Leonas XIV pabrėžė, kad Vatikano Apaštališkoji biblioteka nuo pat humanistinių ištakų pasižymėjo kultūriniu atvirumu.
Leonas XIV pabrėžė, kad Vatikano Apaštališkoji biblioteka nuo pat humanistinių ištakų pasižymėjo kultūriniu atvirumu. Joje saugomi ne tik teologijos, bet ir literatūros, filosofijos, astronomijos, fizikos, matematikos, geografijos, botanikos, zoologijos, medicinos, istorijos, teisės, meno bei ekonomikos veikalai. Bibliotekos fonduose yra ne vien europietiškų ir krikščioniškų kūrinių, bet ir kitose religinėse bei kultūrinėse aplinkose sukurtų darbų iš įvairių pasaulio kraštų.
Pasak popiežiaus, toks įvairiapusiškumas liudija seną ir nuolat iš naujo atsiskleidžiantį Bažnyčios kultūrinį atvirumą. Vatikano biblioteka šį požiūrį puoselėjo dar gerokai anksčiau, nei jis tapo visuotinai pripažįstamas.
Susitikimo pabaigoje Leonas XIV pranešė nusprendęs pastatyti naujas patalpas Vatikano Apaštališkajai bibliotekai ir Apaštališkajam archyvui. Tą pačią dieną, rugsėjo 14-ąją, paskelbtame popiežiaus chirografe nurodoma, kad per pastaruosius dešimtmečius smarkiai išaugo tiek Šventojo Sosto bibliografinis paveldas, tiek jo institucijų sukuriamų dokumentų kiekis, todėl esamų patalpų nebepakanka.
Todėl nurodyta imtis naujo pastato, skirto Vatikano Apaštališkojo archyvo ir Apaštališkosios bibliotekos reikmėms, projektavimo ir statybos, laikantis galiojančių teisės aktų ir moderniausių architektūros bei technologijų principų.
