Arkivyskupas Ettore Balestrero (Etore Balestreras), nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas prie Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje, pabrėžė, kad žmogaus orumas yra Dievo dovana ir jo negalima panaikinti net tada, kai dėl amžiaus ar ligos silpnėja žmogaus intelektas, sąmonė ar kiti gebėjimai.
Rugsėjo 9 d., 63-iosios eilinės JT Žmogaus teisių tarybos sesijos metu kalbėdamas apie vyresnio amžiaus žmonių naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis, arkivyskupas įspėjo apie pavojų, kad už kognityvinių sutrikimų turinčius žmones vis dažniau spręs kiti, užuot klausius jų pačių.
Pasak jo, sumažėję žmogaus gebėjimai nereiškia, kad sumažėja ir jo, kaip asmens, vertė. Remdamasis popiežiaus Leono XIV enciklika „Magnifica Humanitas“, arkivyskupas pabrėžė, kad žmogaus, kaip asmens, negalima apibrėžti vien jo sąmone, intelektu ar gebėjimais.
Šios savybės gali silpnėti ar net visai išnykti, tačiau žmogaus orumas lieka nepakitęs. Jis taip pat priminė, kad Visuotinė žmogaus teisių deklaracija žmogaus orumą pripažįsta visų žmonių lygių ir neatimamų teisių pagrindu.
Balestrero taip pat pabrėžė, kad priklausomybė nuo kitų ir žmogaus trapumas nepaneigia jo orumo.
Arkivyskupo teigimu, šis orumas pirmiausia pripažįstamas šeimoje ir bendruomenėje, kur žmogus yra išklausomas, priimamas ir palaikomas. „Kai vyresnio amžiaus žmonės, turintys kognityvinių sutrikimų, gali gyventi tokioje aplinkoje, jie nelaikomi našta, kurią reikia atmesti, o yra priimami kaip vertingi visuomenės nariai“, – sakė jis.
Balestrero taip pat pabrėžė, kad priklausomybė nuo kitų ir žmogaus trapumas nepaneigia jo orumo. Priešingai, jie yra žmogaus būklės dalis ir neturėtų tapti priežastimi menkinti jo vertę ar riboti jo teises.
Šventojo Sosto diplomato teigimu, vyresnio amžiaus žmonės, turintys kognityvinių sutrikimų, ir toliau turi visas savo teises, nors jiems dažnai reikia kitų žmonių paramos. Todėl atsakas neturėtų būti jų pakeitimas kitais asmenimis, priimančiais sprendimus už juos, bet dialogas, supratimas ir palydėjimas, padedantys jiems išlikti aktyviais visuomenės nariais, gebančiais ir priimti pagalbą, ir patiems prisidėti.
