Sekmadienio vidudienį sveikindamas į Šv. Petro aikštę susirinkusius romiečius ir piligrimus Leonas XIV dar kartą jiems linkėjo džiugiai švęsti Kalėdų metą.
Primindamas, kad jau po poros dienų uždarius Šv. Petro bazilikos Šventąsias duris baigsis Vilties jubiliejus popiežius pabrėžė, jog pirmiausia Kalėdų slėpinys, kurį šiuo laikotarpiu apmąstome, mums primena, kad mūsų vilties pagrindas yra Dievo įsikūnijimas.
Tą patį mums primena ir Evangelijos pagal Joną prologas, kurį girdėjome per šio sekmadienio Mišias. Iš tiesų, sakė popiežius, krikščioniška viltis yra pagrįsta ne optimistiškomis prognozėmis ar žmogiškais skaičiavimais, bet Dievo pasirinkimu keliauti kartu su mumis, kad niekada nebūtume vieni gyvenimo kelionėje. Jėzus tapo vienu iš mūsų, pasirinko būti su mumis, norėjo amžinai būti Dievas su mumis.
Jėzaus atėjimas į silpną žmogiškąjį kūną atgaivina mumyse viltį, bet, kita vertus, jis mus dvigubai įpareigoja – tiek Dievo, tiek ir kitų žmonių atžvilgiu. Jei Dievas tapo kūnu, jei jis pasirinko mūsų žmogiškąjį trapumą, tai mąstymus apie Dievą turime pradėti nuo Jėzaus kūno, o ne nuo abstrakčios doktrinos. Mūsų dvasingumas ir tikėjimas turi būti įkūnyti.
krikščioniška viltis yra pagrįsta ne optimistiškomis prognozėmis ar žmogiškais skaičiavimais, bet Dievo pasirinkimu keliauti kartu su mumis.
Dievas, kurį tikime, kuriam meldžiamės ir kurį skelbiame, yra Dievas, kuris ateina pas mus Jėzaus asmenyje. Jis yra ne tolimas Dievas, gyvenantis tobulame danguje, bet artimas Dievas, gyvenantis mūsų netobuloje Žemėje, pasirodantis brolių ir seserų veiduose, atsiskleidžiantis kasdienėse situacijose.
Mūsų įsipareigojimas kitų žmonių atžvilgiu turi būti lygiai toks pat nuoseklus, sakė popiežius. Jei Dievas tapo vienu iš mūsų, kiekvienas žmogus yra jo atspindys, nešioja jo atvaizdą, saugo jo šviesos kibirkštėlę. Tai ragina mus pripažinti kiekvieno žmogaus neliečiamą orumą ir vieni kitus mylėti.
Įsikūnijimas reikalauja iš mūsų konkretaus įsipareigojimo skatinti brolystę ir bendrystę, stengtis, kad solidarumas taptų žmogiškųjų santykių kriterijumi, siekti teisingumo ir taikos, rūpintis pažeidžiamaisiais ir ginti silpnuosius. Dievas tapo kūnu, todėl neįmanoma tikrai garbinti Dievo, nesirūpinant žmogaus kūnu.
„Broliai ir seserys, – baigė popiežius trumpą meditaciją prieš sekmadienio vidudienio maldą, – Kalėdų džiaugsmas mus drąsina tęsti gyvenimo kelionę. Prašykime Mergelę Mariją, kad ji mums padėtų būti vis labiau pasirengusiais tarnauti Dievui ir artimui.“
Po „Viešpaties angelo“ maldos popiežius paminėjo padėtį Venesueloje, prašė melstis už tos šalies gyventojus ir už visus žmones pasaulyje, kenčiančius dėl karų.
„Su dideliu susirūpinimu stebiu įvykius Venesueloje. Mylimos Venesuelos tautos gerovė turi būti svarbesnė už bet kokias kitas aplinkybes. Ji turi skatinti įveikti smurtą ir pasukti teisingumo bei taikos keliu, kuris garantuotų šalies suverenumą, Konstitucijoje įtvirtintą teisinę valstybę.
Turi būti gerbiamos kiekvieno venesueliečio žmogaus ir pilietinės teisės bei dirbama kartu siekiant sukurti taikiu bendradarbiavimu, stabilumu ir sutarimu grindžiamą ateitį, ypatingą dėmesį skiriant vargingiausiems, kurie kenčia dėl sunkios ekonominės padėties. Už tai meldžiuosi aš ir kviečiu jus melstis“, – sakė popiežius, patikėdamas maldas Švč. Mergelės Marijos ir Venesuelos šventųjų užtarimui.
Sekmadienį popiežius taip pat prašė atsiminti visus žmones pasaulyje, kurie kenčia dėl karų, ir dar kartą patikino esąs artimas visiems, kurie kenčia dėl tragedijos, Naujųjų metų naktį įvykusios Šveicarijoje.
