Rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos dalyje krikščionys susiduria su vis stiprėjančiu smurtu, kurį vykdo su „Islamo valstybe“ siejama sukilėlių grupuotė ADF, kaltinama žudynėmis, pagrobimais ir sistemingu teroru prieš kaimus bei bažnyčias, teigiama naujoje „Amnesty International“ ataskaitoje.
61 puslapio ataskaitoje „Niekada nemačiau tiek daug kūnų: ADF vykdomi karo nusikaltimai rytinėje Kongo Demokratinėje Respublikoje“ dokumentuojami žiaurumai, kuriuos Šiaurės Kivu ir Iturio provincijose vykdė ADF sukilėliai. Šiuose regionuose dauguma gyventojų yra krikščionys.
„Amnesty International“ padarė išvadą, kad daugelis šių nusikaltimų prilygsta karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui.
Žmogaus teisių organizacija nurodė, kad tyrimai rytų Konge buvo vykdomi nuo 2025 metų spalio iki 2026 metų vasario. Tyrėjai apklausė 71 žmogų, tarp jų – išgyvenusiuosius, liudininkus, humanitarinių organizacijų darbuotojus, pilietinės visuomenės atstovus, kariškius, policijos pareigūnus ir su Jungtinėmis Tautomis susijusių organizacijų darbuotojus.
Ataskaitoje pažymima, kad „didžioji dauguma ADF aukų buvo krikščionys“, nes grupuotė daugiausia veikia krikščionių gyvenamose teritorijose.
Ataskaitoje pažymima, kad „didžioji dauguma ADF aukų buvo krikščionys“, nes grupuotė daugiausia veikia krikščionių gyvenamose teritorijose.
„Amnesty International“ taip pat atkreipė dėmesį į vis dažniau kovotojų naudojamą religinę retoriką.
Pasak ataskaitos, 2025 metų rugsėjį „Islamo valstybės“ Centrinės Afrikos provincijos grupuotės išplatintame propagandiniame vaizdo įraše skelbta, kad jų misija yra remti islamą kovoje prieš „kryžiuočius“.
Vienas kruviniausių užfiksuotų išpuolių buvo surengtas Komandos kaimo bažnyčioje, kur žudynių metu žuvo daugiau kaip 40 tikinčiųjų.
Ataskaitoje taip pat aprašomi pasikartojantys išpuoliai prieš kaimus, šermenis, ūkius ir sveikatos priežiūros įstaigas. Užpuolikai dažnai naudojo mačetes, kirvius, kūjus ir šaunamuosius ginklus.
Vieno žiauriausių incidentų metu 2025 metų rugsėjo 8 dieną kovotojai, apsimetę civiliais, įsimaišė į šermenis Ntojo kaime ir surengė masines žudynes, per kurias žuvo daugiau kaip 60 žmonių.
Viena išgyvenusioji kitą rytą rado savo tėvų kūnus ir sakė: „Niekada nemačiau tiek daug kūnų.“
Daugelis išgyvenusiųjų teigė jautęsi palikti likimo valiai, nes saugumo pajėgos arba atvykdavo per vėlai, arba iš viso nesikišdavo.
Per 2025 metų liepos 12 dienos išpuolį Otmabero gyvenvietėje sužeista moteris pasakojo, kad kovotojai pašovė ją, jos vyrą ir septynerių metų sūnų, o po to padegė namus.
„Net ryte kariškiai neatvyko. Kiekvienas turėjo gelbėtis pats“, – sakė ji.
Kitas išgyvenęs žmogus, pabėgęs iš išpuolio prieš sveikatos centrą Bjamvėje 2025 metų lapkritį, pasakojo apie paniką ir beatodairišką smurtą.
„Negalėjai atsistoti – jie šaudė į viską, kas judėjo“, – sakė pagyvenęs vyras, kuriam pavyko iššliaužti iš pastato.
Ataskaitoje taip pat aprašomos ilgalaikės psichologinės traumos, kurias patiria išgyvenusieji.
Viena moteris, kurios vaikas žuvo sudegus jų namams ir kuri pati per 2025 metų rugpjūčio išpuolį buvo sužeista mačete į galvą, sakė: „Mane visiškai užvaldė baimė.“
Kita moteris klausė: „Ką mes padarėme, kad nusipelnytume to, kas mums vyksta? Kiek dar turime kentėti, kol tai baigsis?“
„Amnesty International“ pažymėjo, kad ADF vykdomas teroras neapsiriboja vien žudynėmis.
„Amnesty International“ pažymėjo, kad ADF vykdomas teroras neapsiriboja vien žudynėmis.
Tyrėjai užfiksavo dešimtis pagrobimų, tarp jų – vaikų grobimus. Vaikai buvo gabenami į kovotojų stovyklas miškuose, kur patyrė priverstinį darbą, mušimus ir ideologinį indoktrinavimą.
Buvę pagrobtieji teigė, kad vaikai buvo mokomi kovoti ir verčiami laikytis islamo praktikų grasinant mirtimi.
Vienas dar vaikystėje pagrobtas jaunuolis pasakojo, kad kovotojai „mus mokė islamo“ ir vertė belaisvius dalyvauti maldose.
„Jei atsisakydavai, jie galėjo tave nužudyti“, – sakė jis.
Mergina, pagrobta dar nesulaukusi 15 metų, teigė, kad belaisviai buvo mokomi arabų kalbos, o vėliau rengiami išpuoliams.
Pasak ataskaitos, moterys ir mergaitės patyrė vienus sunkiausių nusikaltimų.
„Amnesty International“ apklaustos išgyvenusiosios pasakojo, kad buvo verčiamos tapti kovotojų „žmonomis“, nuolat patirdavo seksualinį ir fizinį smurtą bei sulaukdavo grasinimų mirtimi, jei atsisakydavo paklusti.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad kai kuriems kovotojams buvo skiriamos kelios „žmonos“, o mergaitės nuo 12 metų buvo verčiamos tekėti. Daugelis moterų ir mergaičių nelaisvėje pastojo dėl seksualinės vergovės ir prievartos.
Viena paauglė prisiminė, kaip vadas jai pasakė: „Arba priimi vyrą, arba tave nužudysime.“
Viena paauglė prisiminė, kaip vadas jai pasakė: „Arba priimi vyrą, arba tave nužudysime.“
Ataskaitoje perspėjama, kad iš nelaisvės grįžę žmonės dažnai susiduria su visuomenės stigma, skurdu ir menka psichologine bei medicinine pagalba.
Kai kurios moterys teigė, kad artimieji spaudė jas palikti ar net nužudyti nelaisvėje gimusius vaikus.
„Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnas Callamard (Anjes Kalamar) pareiškė, kad rytų Kongo civiliai išgyvena „žmogaus orumą naikinančią prievartos kampaniją“.
„ADF smurtas prisideda prie gilėjančios humanitarinės krizės“, – sakė ji.
Pasak jos, grupuotės išpuoliai didina gyventojų priverstinį perkėlimą ir trikdo pagrindinių paslaugų, įskaitant maisto, sveikatos apsaugos ir švietimo, prieinamumą.
Organizacija paragino Kongo valdžią, Ugandą, Jungtines Tautas, Afrikos Sąjungą ir tarptautinę bendruomenę stiprinti civilių apsaugą, gerinti ankstyvojo perspėjimo sistemas, remti teisingumo ir atsakomybės už nusikaltimus užtikrinimą bei teikti ilgalaikę medicininę, psichologinę ir reintegracijos pagalbą išgyvenusiesiems.
„Amnesty International“ taip pat paragino ADF nedelsiant nutraukti išpuolius prieš civilius, pagrobimus, seksualinį smurtą ir vaikų verbavimą bei paleisti visus dar laikomus belaisvius.
A. Callamard pabrėžė, kad nuolatiniai grupuotės išpuoliai atskleidžia saugumo krizės mastą rytų Konge ir rodo skubų poreikį stiprinti civilių apsaugą bei patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.
ADF grupuotė susiformavo Ugandoje dešimtajame dešimtmetyje, o vėliau įsitvirtino rytų Konge. 2019 metais „Islamo valstybė“ oficialiai pripažino grupuotės lojalumą, po to ji pradėta sieti su ISCAP.
„Amnesty International“ taip pat pažymėjo, kad tarptautinis dėmesys kitam konfliktui, susijusiam su Ruandos remiama M23 sukilėlių grupuote, galėjo leisti ADF sustiprinti išpuolius, nes saugumo pajėgos buvo nukreiptos kitur.
