Kuboje iš kalėjimo paleistas protestantų pastorių sūnus paauglys, daugiau kaip tris mėnesius praleidęs griežtojo režimo suaugusiųjų kalėjime. Jis grįžo namo, tačiau jam uždrausta viešai pasisakyti renginiuose, pranešė Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Christian Solidarity Worldwide“ (CSW).
Jonathanas Davidas Muiras Burgosas, gegužės 28 d. sulaukęs 17 metų, trečiadienį grįžo namo. Jis buvo suimtas dar būdamas šešiolikmetis – kovo 16 d. Kubos valdžia sulaikė jį kartu su tėvu, evangelikų pastoriumi Elieru Muiru Avila, po jų dalyvavimo protestuose.
Tikslios paleidimo sąlygos šeimos neatskleidė, tačiau, CSW vertinimu, jos atitinka Kubos baudžiamojo kodekso 36 straipsnyje numatyto namų arešto (Reclusion Domiciliaria) sąlygas. Ši priemonė dažnai taikoma kaip alternatyva įkalinimui arba bausmės pakeitimo forma. Viena iš sąlygų – draudimas viešai pasisakyti renginiuose.
Jonathanas ir jo tėvas patys atvyko į policiją gavę šaukimą. Tą pačią dieną pastorius buvo paleistas, o jo sūnus liko sulaikytas. Jam buvo pareikšti kaltinimai sabotažu – už šį nusikaltimą gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Paauglys buvo perkeltas į griežtojo režimo suaugusiųjų kalėjimą „Canaleta“, kuriame, šeimos teigimu, patyrė psichologinius ir fizinius kankinimus.
Jo motina, pastorė Minervina Burgos Lopez, teigė, kad sūnui nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba dėl dishidrozės – odos ligos. Kalėjime jis taip pat susirgo streptokokų ir stafilokokų sukeltomis infekcijomis.
Dėl itin skurdaus maitinimo Jonathanas kentėjo nuo nepakankamos mitybos, jį vargino vazovagaliniai alpimo priepuoliai, depresija, stipri dezorientacija, o miegoti neleido blakių įkandimai.
Kol paauglys buvo kalinamas, Kubos valdžia išplatino jo nuotrauką prie pianino. Šeima teigė, kad ši nuotrauka buvo surežisuotos propagandos dalis, kuria siekta nuslėpti sparčiai blogėjančią jo fizinę būklę.
Kol paauglys buvo kalinamas, Kubos valdžia išplatino jo nuotrauką prie pianino. Šeima teigė, kad ši nuotrauka buvo surežisuotos propagandos dalis, kuria siekta nuslėpti sparčiai blogėjančią jo fizinę būklę.
Pasak tėvo, įkalinimas pažeidė Jonathano teisę laisvai išpažinti tikėjimą. Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pripažino jį sąžinės kaliniu. Tėvas teigė, kad sūnaus sulaikymas buvo susijęs ne tik su dalyvavimu protestuose, bet ir su šeimos religine veikla.
Pastorius vadovauja nepriklausomai protestantų bendruomenei „Tiempo de Cosecha“, veikiančiai už Kubos valstybės pripažintos religinės sistemos ribų. JAV Tarptautinės religijos laisvės komisija Jonathano sulaikymą pavadino „bandymu daryti netiesioginį spaudimą“.
2024 m. Kubos komunistų partijos Religinių reikalų biuras perspėjo pastorių E. Muirą Avilą, kad veikti gali tik Komunistų partijos patvirtintos bažnyčios, o tarnauti – tik valstybės pripažinti pastoriai. Visos religinės organizacijos Kuboje privalo gauti valdžios leidimą, o be jo veikiančios bendruomenės susiduria su stebėjimu, įspėjimais ir įvairiais veiklos ribojimais.
Jonathanas buvo suimtas per protestų bangą, kilusią po kelias naktis trukusių elektros tiekimo sutrikimų ir dėl didelio maisto bei vaistų trūkumo. Jo gimtajame Morono mieste tą mėnesį elektros tiekimas buvo nutrūkęs septynias naktis iš eilės. Protestų metu Morone buvo nusiaubtos ir padegtos Kubos komunistų partijos būstinės, pranešta apie vieną pašautą protestuotoją, o valdžia mieste ir aplinkinėse vietovėse išjungė interneto ryšį.
Po protestų policija Morone vykdė šaukimus į policiją, kratas ir areštus, nukreiptus prieš jaunimą ir nepilnamečius. Jonathanas buvo tardomas dėl dalyvavimo demonstracijose, įskaitant klausimus, ar protestų metu skandavo šūkius už laisvę.
CSW prezidentas Mervynas Thomas paragino tarptautinę bendruomenę pasmerkti Kubos valdžios elgesį su taikiais protestuotojais, ypač nepilnamečiais, ir patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn.
Nepriklausoma Kubos teisinės pagalbos organizacija „Cubalex“ pranešė, kad vien 2025 m. vasarį užfiksavo 242 represijų atvejus ir 528 atskirus persekiojimo incidentus, apimančius 44 valstybės represijų kategorijas. Jie paveikė 190 žmonių – 46 moteris ir 144 vyrus.
Daugiausia tokių atvejų užfiksuota Havanoje, po jos sekė Siego de Avilos provincija, kurioje yra Morono miestas, ir Santjagas de Kuba.
Dažniausiai fiksuoti kalinių teisių pažeidimai, smurtas ir priekabiavimas, perkėlimai tarp įkalinimo įstaigų, policijos sekimas, grasinimai ir savavališki sulaikymai.
