Irako krikščionims galimybė išlikti savo istorinėje tėvynėje vis labiau priklauso ne tik nuo saugumo, bet ir nuo to, ar jaunoji karta galės rasti tinkamą darbą ir susikurti stabilų gyvenimą, teigia Erbilio chaldėjų arkivyskupas Basharas Warda (Bašaras Varda).
Interviu ACI MENA – EWTN News arabų kalba veikiančiai naujienų agentūrai – arkivyskupas B. Warda pabrėžė, kad švietimas, profesinis rengimas ir stabilus užimtumas tapo itin svarbūs stiprinant krikščionių bendruomenes tuo metu, kai ekonominis spaudimas ir toliau smarkiai veikia Irako jaunimą.
Šis iššūkis ypač svarbus krikščionims, nes per pastaruosius dešimtmečius jų skaičius gerokai sumažėjo, todėl bendruomenės tapo mažesnės ir pažeidžiamesnės ekonominių sunkumų.
Interviu, duotame Erbilio katalikiškajame universitete, B. Warda pažymėjo, kad viena iš problemos priežasčių yra pati Irako ekonomikos struktūra. Viešosios išlaidos ir užimtumas valstybiniame sektoriuje tebeturi neproporcingai didelę reikšmę, o privatus sektorius vis dar nesukuria pakankamai stabilių darbo vietų jaunai ir augančiai darbo jėgai.
Sunkus perėjimas nuo studijų prie darbo
Pasaulio banko duomenimis, nedarbo lygis Irake siekia 15,5 proc., o darbo jėgos dalyvavimo lygis – apie 38 proc.
Papildomų sunkumų kelia ir demografinė padėtis: 15–29 metų irakiečiai sudaro maždaug 29 proc. šalies gyventojų, todėl spaudimas darbo rinkai išlieka didelis.
Didelė priklausomybė nuo naftos taip pat riboja šalies galimybes kurti darbo vietas. 2025 m. nafta sudarė apie 88 proc. vyriausybės pajamų ir 91 proc. prekių eksporto, todėl ekonomika išlieka itin priklausoma nuo energijos kainų ir iš jų gaunamų pajamų svyravimų.
Šiame kontekste B. Warda pabrėžė, kad norint parengti jaunimą darbo rinkai nepakanka padėti jam įgyti universitetinį išsilavinimą. Švietimas, anot jo, taip pat turi suteikti praktinių ir profesinių įgūdžių, kurių reikia vis konkurencingesnėje darbo rinkoje, ypač kai galimybės įsidarbinti valstybiniame sektoriuje tampa ribotesnės.
Kaip pavyzdį, atskleidžiantį ir sunkumus, su kuriais susiduria Irako jaunimas, ir jo ryžtą darbu susikurti ateitį, arkivyskupas paminėjo studentus, kurie naktimis dirba, kad galėtų finansuoti savo studijas.
B. Wardos teigimu, jų patirtis rodo, kad jauni žmonės yra pasirengę prisiimti atsakomybę, jei tik jiems suteikiamos realios galimybės.
Neapsiriboti skubia pagalba
Arkivyskupas gyrė popiežiškosios paramos organizacijos „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ (ACN) teikiamas stipendijas, tačiau pabrėžė, kad iššūkiai nesibaigia gavus diplomą.
Jo teigimu, pagalba jauniems krikščionims pereinant nuo studijų prie darbo turi tapti vienu svarbiausių Bažnyčios ir kitų institucijų, siekiančių išsaugoti krikščionių buvimą Irake, prioritetų.
ARKIVYSKUPO teigimu, pagalba jauniems krikščionims pereinant nuo studijų prie darbo turi tapti vienu svarbiausių Bažnyčios ir kitų institucijų, siekiančių išsaugoti krikščionių buvimą Irake, prioritetų.
Tam būtinas platesnis požiūrio pokytis – nuo daugiausia neatidėliotinų poreikių tenkinimo prie sąlygų, leidžiančių šeimoms ir jaunimui pasiekti ekonominį savarankiškumą, kūrimo.
B. Warda paragino daugiau investuoti į žmones, profesinį rengimą, darbo vietas ir projektus, galinčius sustiprinti privatų sektorių bei suteikti Irako jaunimui realių alternatyvų priklausomybei nuo darbo valstybiniame sektoriuje.
Erbilio chaldėjų arkivyskupija šį požiūrį praktiškai įgyvendina per savo švietimo, akademinių, sveikatos priežiūros, žiniasklaidos ir humanitarinių institucijų tinklą.
Galimybių kūrimas per Bažnyčios institucijas
B. Warda nurodė, kad su arkivyskupija susijusiose institucijose šiuo metu dirba apie 950 skirtingoms bendruomenėms priklausančių ir įvairios kilmės žmonių, nediskriminuojant nė vienos grupės. Vis dėlto jis iškėlė klausimą, ar toks skaičius yra pakankamas, atsižvelgiant į ekonominių iššūkių, su kuriais susiduria Irako visuomenė ir ypač krikščionių bendruomenės, mastą.
Pasak arkivyskupo, norint plėsti stabilaus užimtumo galimybes reikės platesnių partnerysčių ir investicijų, viršijančių vien Bažnyčios institucijų galimybes.
Todėl, anot jo, Bažnyčios atsakas turi būti grindžiamas ne vien labdaringa pagalba, bet ir teisingumu, žmogaus orumu bei žmonių įgalinimu.
Galutinis pagalbos tikslas, B. Wardos teigimu, turėtų būti suteikti žmonėms įgūdžių ir galimybių išlaikyti save bei savo šeimas, užuot leidus trumpalaikei paramai tapti nuolatinės priklausomybės šaltiniu.
Irako krikščionims ekonominės galimybės kartu su švietimu tampa svarbia priemone siekiant išsaugoti gyvą krikščionių buvimą šalyje – kad jauni žmonės galėtų matyti savo ir savo šeimų ateitį gimtojoje žemėje.
