Jungtinės Karalystės vyriausybė pakvietė Bažnyčias ir kitas religines organizacijas prisidėti prie kovos su vaikų skurdu, pabrėždama jų svarbų vaidmenį padedant pažeidžiamoms šeimoms vietos bendruomenėse.
Jungtinės Karalystės Darbo ir pensijų ministerijos pradinėje ataskaitoje apie dešimties metų Vaikų skurdo mažinimo strategiją nurodoma, kad 2024–2025 m., įvertinus būsto išlaidas, santykiniame skurde gyveno 4 mln. vaikų, arba 27 proc. visų šalies vaikų. Šis rodiklis nepasikeitė, palyginti su ankstesniais metais, tačiau yra 700 tūkst. didesnis nei 2010–2011 m.
Dar 1,9 mln. vaikų (13 proc.) gyveno dideliame materialiniame nepritekliuje – jų šeimos negalėjo užtikrinti pagrindinių būtinųjų reikmių, tokių kaip pakankamas maistas, šildymas ar tinkamas būstas. Palyginti su ankstesniais metais, šis skaičius sumažėjo maždaug 100 tūkst.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad religinės organizacijos yra svarbios partnerės, galinčios teikti vietos poreikiams pritaikytą pagalbą, pasiekti šeimas, kurioms sunku naudotis viešosiomis paslaugomis, ir remtis bendruomenių pasitikėjimu bei ilgamete darbo su pažeidžiamomis šeimomis patirtimi.
Vyriausybė pažymi, kad vaikų skurdo mažinimas bus įmanomas tik bendradarbiaujant centrinei ir vietos valdžiai, verslui, savanoriškoms organizacijoms, religinėms bendruomenėms ir žmonėms, turintiems asmeninės skurdo patirties.
Ataskaitos įžangoje užimtumo reikalų ministrė Diana Johnson (Dajana Džonson) ir ankstyvojo ugdymo ministrė Olivia Bailey (Olivija Beili) teigia, kad vaikų skurdas daro ilgalaikį poveikį vaikų gyvenimui ir ateičiai, ribodamas jų galimybes. Jos pabrėžia, kad kova su šia problema turi tapti vienu svarbiausių valstybės prioritetų.
Didžiausias santykinio vaikų skurdo lygis fiksuojamas Velse (32 proc.), po jo seka Anglija (29 proc.), Škotija (21 proc.) ir Šiaurės Airija (19 proc.).
Ataskaitoje nurodoma, kad skurdo mastas skirtinguose Jungtinės Karalystės regionuose labai nevienodas. Didžiausias santykinio vaikų skurdo lygis fiksuojamas Velse (32 proc.), po jo seka Anglija (29 proc.), Škotija (21 proc.) ir Šiaurės Airija (19 proc.). Anglijoje skirtumai tarp atskirų savivaldybių taip pat išlieka labai dideli.
Vyriausybė pabrėžia, kad vietos valdžia, labdaros, bendruomeninės ir religinės organizacijos turi kartu nustatyti pagalbos spragas, kurti vietos poreikiams pritaikytas iniciatyvas ir ieškoti veiksmingiausių būdų padėti vaikams bei jų šeimoms.
Tarp jau įgyvendintų priemonių – dviejų vaikų ribojimo, taikyto skiriant išmoką „Universal Credit“, panaikinimas, bazinės išmokos padidinimas, nemokamo maitinimo mokyklose išplėtimas visiems vaikams iš „Universal Credit“ gaunančių šeimų, taip pat nauji fondai, šeimos centrai, didesnės išmokos ir būsto, energijos bei vaikų priežiūros išlaidų mažinimo priemonės.
Vyriausybė prognozuoja, kad iki 2029–2030 m. santykiniame skurde gyvenančių vaikų skaičius sumažės nuo 4 mln. iki 3,6 mln. Vis dėlto ataskaitoje pabrėžiama, kad tam reikės nuoseklių bendrų pastangų visą dešimties metų strategijos laikotarpį, o Bažnyčios ir kitos organizacijos kviečiamos aktyviai prisidėti dalijantis sėkmingomis iniciatyvomis ir siūlymais, kaip tobulinti valstybės politiką.
