JAV vyskupams teks toliau bylinėtis dėl ginčijamų milijonų dolerių aukų popiežiui po to, kai Aukščiausiasis Teismas gegužės 26 dieną atsisakė nagrinėti bylą.
Šis sprendimas laikomas smūgiu Jungtinių Valstijų katalikų vyskupų konferencijai (USCCB), kuri siekė, kad byla būtų nutraukta remiantis religijos laisve.
Aukščiausiasis Teismas nepaaiškino, kodėl atmetė JAV vyskupų prašymą, sprendimą paskelbdamas kartu su kitais teismo nutarimais.
Rod Ailando gyventojas Davidas O’Connellis (Deividas Okonelis) 2020 metų sausį pateikė kolektyvinį ieškinį vyskupams, teigdamas, kad jie klaidino katalikus dėl kasmetinės popiežiaus aukų rinkliavos „Petro skatiko“ pobūdžio.
O’Connellis tvirtino manęs, kad ši šimtmečius gyvuojanti rinkliava, naudojama popiežiaus labdaros iniciatyvoms finansuoti, yra skirta tik skubiai pagalbai karo ir skurdo paliestiems žmonėms. Vėliau, anot jo, paaiškėjo, kad dalis lėšų buvo naudojama „Vatikano administracinėms išlaidoms padengti“.
JAV vyskupai teisme tvirtino, kad byla turėtų būti nutraukta remiantis „Bažnyčios autonomijos doktrina“ – ilgalaikiu JAV teismų praktikos principu, draudžiančiu valdžios institucijoms kištis į vidinius Bažnyčios sprendimus. Tačiau tiek federalinis apygardos teismas, tiek apeliacinis teismas priėmė vyskupams nepalankius sprendimus.
Aukščiausiajam Teismui atsisakius nagrinėti bylą, ji bus toliau svarstoma žemesnės instancijos teismuose.
Gegužės 26 dienos pareiškime Danielis Blombergas, vyresnysis organizacijos „Becket Fund for Religious Liberty“, atstovaujančios vyskupams, teisininkas, teigė, kad sprendimas „nuvylė“. Tačiau jis pridūrė, kad USCCB „vertina visas tolesnes galimybes“ ir „išlieka pasiryžusi apsaugoti Bažnyčią nuo antikonstitucinio valdžios kišimosi“.
Keli religijos laisvės gynėjai viešai palaikė vyskupus šiame ginče.
Organizacijų koalicija, tarp jų „Thomas More Society“, Liuteronų Bažnyčia – Misūrio sinodas ir kelios kitos grupės, sausį Aukščiausiajam Teismui pateikė vadinamąjį „amicus brief“ pareiškimą, teigdamos, kad jų religiniai įsitikinimai apima „vidaus valdymo klausimus, kurie turi būti apsaugoti nuo valdžios kišimosi“.
Savo kreipimesi į Aukščiausiąjį Teismą vyskupai taip pat teigė, kad O’Connellas „pasitelkia civilinę valdžią religiniams tikslams“ ir tvirtino, jog ieškovas „iš esmės siekia struktūrinės religinės institucijos pertvarkos“.
Tokie ginčai, anot vyskupų, „nepatenka į civilinių teismų kompetenciją“. Jie teigė, kad ieškinyje reikalaujama pateikti „popiežiaus aukotojų sąrašus, ataskaitas apie tai, kaip popiežius naudojo Petro skatiko lėšas, ir atskleisti vyskupų vidinį susirašinėjimą su Šventuoju Sostu dėl Petro skatiko“.
Pasak vyskupų, ši byla grasina „įstumti civilinius teismus į Bažnyčios sakyklas ir suolus, supriešinti milijonus parapijiečių su jų Bažnyčia ir versti abejoti daugiau kaip tūkstantį metų popiežiui kaip užsienio religinės valstybės vadovui aukojamos rinkliavos prasme“.
