Kubos vyskupų konferencijos pirmininkas Marcelo Gonzalezas Amadoras (Marselas Gonsalesas Amadoras) pareiškė, kad į parapijas Kuboje ateina žmonės sakydami, jog „kelias dienas nieko nevalgė“.
Šią savaitę kalbėdamas organizacijai „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai Ispanijoje“, 70-metis prelatas išreiškė skausmą dėl šalį ištikusios krizės ir pareiškė, kad „Kuba kenčia“.
Santa Klaros vyskupas Gonzalezas pasakojo, kad „žmonės ateina į parapijas sakydami, jog kelias dienas nevalgė ir nebežino, kur kreiptis. Dėl elektros trūkumo maistas greitai genda, o pastaruoju metu žmonės bažnyčiose dažnai alpsta, nes daugelis jų nėra valgę.“
„Visa kasdienybė tapo kova dėl išlikimo. Žmonės gyvena itin sunkiomis sąlygomis, o ateitis visiškai neaiški. Tai sunkiausias ir liūdniausias matytas laikotarpis mano tautos istorijoje“, – kalbėjo jis.
Pasak vyskupo, krizė paveikė ir sveikatos apsaugos sistemą, nes „kai kuriose didelėse ligoninėse operacijos neatliekamos dėl vandens ir medicinos priemonių trūkumo“.
„Žinau ne vieną atvejį, kai žmogui teko prašyti užsienyje gyvenančių artimųjų ar draugų surasti viską, ko reikia operacijai – net siūlus žaizdoms siūti“, – pažymėjo prelatas.
„Visa kasdienybė tapo kova dėl išlikimo. Žmonės gyvena itin sunkiomis sąlygomis, o ateitis visiškai neaiški. Tai sunkiausias ir liūdniausias mano matytas laikotarpis mano tautos istorijoje“, – kalbėjo prelatas.
Gonzalezas taip pat kalbėjo apie baimę dėl galimo konflikto su Jungtinėmis Valstijomis. „Karo baimė yra milžiniška, ji tapo kasdieniu daugelio žmonių nerimu. Apie tai kalbama nuolat, o tai kelia didžiulį stresą, ypač vaikams ir pagyvenusiems žmonėms“, – aiškino jis.
Anot vyskupo, pokalbiuose su žmonėmis tvyro „liūdesys, neviltis ir nežinomybė“. „Tie, kurie gali emigruoti, išvyksta. Lieka vis labiau senstanti šalis – pagyvenę žmonės, gyvenantys be būtiniausių išteklių ir su menkomis pensijomis“, – teigė jis.
Vyskupas pažymėjo, kad dėl elektros stygiaus nutrūko naktinė Eucharistijos adoracija, o gatvėse ir namuose padaugėjo vagysčių. Nepaisant to, Bažnyčia stengiasi „stiprinti žmonių dvasią, teikti viltį ten, kur jos nėra, išklausyti ir lydėti“.
Tarp tikinčiųjų, pasak jo, atsiranda iniciatyvų padėti visiškame skurde gyvenantiems žmonėms – steigiamos mažos valgyklos, o maistas vežamas neįgaliesiems bei prie lovos prikaustytiems ligoniams. „Žmonės vis dar sugeba rasti maisto ir būtiniausių priemonių“, – sakė Gonzalezas.
Vyskupas pasakojo, kad vienoje valgykloje, maitinančioje daugiau kaip 300 žmonių, vienuolės buvo priverstos improvizuoti maišydamos juodąsias ir baltąsias pupeles, kad užtektų daugiau porcijų. „Žmonės tai mato. Jie mato, kad Bažnyčia dalijasi tuo, ką turi“, – pabrėžė jis.
Pasak vyskupo, tai yra „akivaizdus įrodymas, ką gali Dievo apvaizda ir krikščioniška meilė“. Jis pridūrė, kad „diena, kai vienuolė ar kunigas mirs iš bado ar dėl vaistų stokos, reikš, kad padėtis tapo visiškai nepakeliama, nes visi dalijasi tuo mažu, ką turi“.
Pasak vyskupo, „tą dieną, kai vienuolė ar kunigas mirs iš bado ar dėl vaistų stokos, tai reikš, kad padėtis tapo visiškai nepakeliama, nes visi dalijasi tuo mažu, ką turi“.
„Išties gražu, kad ši pagalba ir meilė artimui teikiama be jokio manipuliavimo ar politinių interesų – vien todėl, kad žmonės nori padėti. Taip pat matyti ir ją gaunančiųjų dėkingumas“, – pridūrė Gonzalezas.
Tačiau augančios kainos ir degalų stygius, anot vyskupo, privertė Bažnyčią apsiriboti tik būtiniausia pastoracine veikla, nes kunigai dėl išteklių stokos dažnai nebegali aukoti Mišių kaimuose ir atokiose gyvenvietėse.
„Yra vietų, kur žmonės daug labiau izoliuoti ir pažeidžiami. Vienuolinės kongregacijos taip pat gyvena labai sudėtingomis sąlygomis, o daugeliui jų trūksta išteklių tęsti tarnystę saloje“, – aiškino jis.
„Nors daugelis žmonių palieka salą, Bažnyčia lieka, ir žmonės tai mato bei vertina“, – sakė Gonzalezas, ragindamas nepamiršti Kubos. Jis pridūrė, kad be maldos svarbi ir bet kokia pagalba, nes „Kubos žmonės kenčia, o Bažnyčia yra tos tautos dalis“.
Tuo metu Kubos Caritas toliau dalija humanitarinę pagalbą, atsiųstą iš Jungtinių Valstijų po 2025 metų spalį šalį nusiaubusio uragano „Melissa“.
Maisto ir higienos priemonės dalijamos Holgino-Las Tunaso, Bajamo-Manzaniljo, Santjago de Kubos ir Gvantanamo-Barakojos vyskupijose, nukentėjusiose nuo stichinės nelaimės.
