Dviejų Vilniaus arkivyskupijos kunigų bylas perdavus teismams, šalies politikai prabilo apie būtinybę grįžti prie viešo seksualinius nusikaltimus padariusių asmenų registro idėjos ir svarstyti teisės aktų pakeitimus. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigia, kad tokius nusikaltimus padariusių asmenų duomenys turėtų būti viešinami, premjeras Mindaugas Sinkevičius klausimą siūlo spręsti Seimui, o parlamento vadovas Juozas Olekas jau kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
„Aš manau, kad turime grįžti prie diskusijų apie registrą, ir tikrai žmonės, padarę tokio lygio nusikaltimus, turi būti viešai įdėti į registrą“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės sakė I. Ruginienė.
Kartu ministrė pabrėžė, kad viešumas neturėtų kelti pavojaus nukentėjusiųjų privatumui.
„Turime nepamiršti, kad mes visapusiškai turime apsaugoti aukas, nes tai, kad mūsų smalsumui nėra ribų ir mes norime sužinoti nusikaltėlių pavardes, bet kartu ir naršome giliau, ir ieškome aukų pavardžių – tai gali turėti neigiamų pasekmių“, – teigė ji.
I. Ruginienė neslėpė emocingos reakcijos į paviešintą informaciją apie dvasininkams pareikštus kaltinimus.
„Mano pykčiui ir nusivylimui nėra ribų. Čia normaliai, sveikai, ramiai reaguoti į tokias situacijas tikrai negali“, – sakė ministrė.
Jos teigimu, ją šokiravo ir tai, kad galimi nusikaltimai ilgą laiką galėjo likti nepaviešinti.
„Šokiravo mane ir nuvylė visuomenės toleravimas būtent tokių atvejų. Mažose bendruomenėse akivaizdu, kad buvo žinoma, kas vyko ir kaip vyko. Tai, kad visuomenė tiesiog tylėjo ir slėpė už uždarų durų, ir niekas nesugebėjo padėti aukoms, tai atrodo nepriimtina“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Ministrė taip pat mano, kad kaltinamų dvasininkų pavardės turėtų būti viešos, kartu užtikrinant nukentėjusiųjų anonimiškumą.
„Manau, tikrai taip, su ta sąlyga apsaugant aukas ir aukų pavardes. Ir čia mes, kaip visuomenė, turime pabūti rimties būsenoje ir susitelkti, kad apsaugotume tuos žmones, kurie nukentėjo nuo tokių neteisėtų veiksmų“, – sakė ji.
I. Ruginienė paragino visuomenę pranešti net apie menkiausius signalus, galinčius rodyti galimą seksualinį vaikų išnaudojimą.
„Visi susitarkime visuomenėje, kad absoliučiai netoleruojame tokių atvejų. Ir jeigu tik yra bent mažiausias signalas, mes turime pranešti“, – teigė ministrė.
Jos nuomone, griežtesnę poziciją turėtų išsakyti ir pati Bažnyčia. Ministrė sakė pasigedusi „didelio atsiprašymo“.
„Man atrodo, kad Bažnyčia turi turbūt padaryti labai rimtas išvadas. Pasitikėjimas Bažnyčia tikrai susvyravo, ir čia turėtų būti pirmas žingsnis – aiškiai pasakyti, kad Bažnyčia netoleruoja ir prisiima atsakomybę, imasi griežtų veiksmų ir deda visas pastangas, kad tokie atvejai nesikartotų“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Premjeras klausimą siūlo spręsti Seimui
Generalinei prokuratūrai ir Vilniaus arkivyskupijai atsisakius įvardyti kaltinamų kunigų pavardes, premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad dėl tokios informacijos viešinimo ir galimų įstatymų pakeitimų turėtų diskutuoti Seimas.
„Reikėtų galvoti, kokių įstatymų pokyčių reikia, jeigu reikia, ir juos pajėgus spręsti Seimas. Tai turbūt ta rezonanso sulaukusi visuomenėje situacija, tokius klausimus parlamentarams iškels“, – trečiadienį Kauno rajone žurnalistams sakė premjeras.
Jo vertinimu, prokuratūra kaltinamųjų pavardžių neviešina pirmiausia dėl nekaltumo prezumpcijos.
„Matyt, kad, kaip prokuroras vakar buvo pasakęs, yra ta egzistuojanti visiems nekaltumo prezumpcija, ir, matyt, tuo remiantis buvo atsisakyta paviešinti“, – sakė M. Sinkevičius.
Premjeras kartu abejojo, ar tokio pobūdžio informaciją Lietuvoje įmanoma ilgai išlaikyti neviešą.
„Esame maža šalis ir nutylėjimai yra tiktai laikinas dalykas. Čia yra kelių dienų ar savaitės klausimas, kada vis tiek tampa aišku tai, kas nutylėta“, – teigė jis.
Olekas susitiks su arkivyskupu
Reaguodamas į dvasininkams pareikštus kaltinimus, Seimo pirmininkas Juozas Olekas paprašė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto įvertinti, ar nereikėtų keisti galiojančių teisės aktų.
„Aš paprašiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, kad jis artimiausiame komiteto posėdyje peržiūrėtų su kolegomis visą tą teisinę situaciją, ar nereikia ko nors keisti“, – Žinių radijui sakė J. Olekas.
Parlamento vadovas taip pat paprašė susitikimo su generaline prokurore ir Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu.
J. Oleko vertinimu, pirminė Bažnyčios reakcija į situaciją galėjo būti griežtesnė.
„Iš pirmo tokio įspūdžio atrodo, kad ji per silpna. Turėsime pasižiūrėti, nes ir tie kolektyvai, kur taip atsitinka, neturėtų kaip nors saugotis ir slėpti, o kaip tik apsivalyti ir pasakyti, kad mes netoleruojame tokio dalyko“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
Jis taip pat neatmetė galimybės grįžti prie seksualinius nusikaltimus padariusių asmenų registro klausimo.
„Galbūt reikia daugiau viešumo, čia buvo iniciatyvų apie registrus ir panašius dalykus. Matyt, kad tą apibendrinsime, ir Seimo rudens sesijoje tikrai tie dalykai bus apsvarstyti“, – sakė J. Olekas.
Pasak jo, ieškant būdų apsaugoti vaikus nereikėtų supriešinti valstybės ir Bažnyčios. Seimo pirmininkas pabrėžė, kad šimtai kunigų sąžiningai atlieka savo pareigas, tačiau galimi pasikartojantys atvejai verčia svarstyti ir apie sistemines problemas.
J. Olekas, kaip ir I. Ruginienė, kėlė klausimą, ar aplinkiniai galėjo nieko nepastebėti.
„Netikiu, kad tai buvo pasislėpę ir niekas iš aplinkos nematė, neįtarė“, – sakė parlamento vadovas, ragindamas visuomenę atviriau kalbėti apie galimą vaikų išnaudojimą.
Vienas kunigas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų
Teismams perduotos dvi baudžiamosios bylos, kuriose kaltinimai pareikšti Vilniaus arkivyskupijos kunigams.
Vienas dvasininkas kaltinamas seksualiniais nusikaltimais prieš 11 nepilnamečių. Teisėsaugos duomenimis, byloje fiksuoti 34 galimi nusikalstami epizodai, apimantys laikotarpį nuo 2002 iki 2025 metų. Šią bylą nagrinės Vilniaus apygardos teismas.
Kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismui perduotoje byloje kunigas kaltinamas disponavimu vaikų pornografija. Šioje byloje nukentėjusiųjų nėra.
Žiniasklaida, remdamasi „Liteko“ teismų tvarkaraščių sistemos duomenimis, paskelbė, kad kaltinamieji yra Tadas Švedavičius ir Ryšardas Peciunas. Generalinė prokuratūra ir Vilniaus arkivyskupija jų tapatybių oficialiai neviešino.
Vilniaus arkivyskupija skelbė apie galimus kunigų nusikaltimus sužinojusi iš prokuratūros, pradėjusios ikiteisminius tyrimus. Gavus informaciją iš teisėsaugos, dvasininkai buvo nušalinti nuo pareigų, o jų atžvilgiu pradėti ir kanoniniai tyrimai.
Abiejų dvasininkų kaltę turės nustatyti teismai.
