Krikščionių teisių gynimo organizacija „Christian Solidarity Worldwide“ (CSW) pasveikino naujausią Egipto valdžios sprendimą suteikti teisinį statusą dar 191 bažnyčiai ir su jomis susijusiems religiniams pastatams. Šis žingsnis yra dalis besitęsiančių pastangų spręsti ilgalaikius apribojimus, taikytus krikščionių maldos vietoms šalyje.
Sprendimas buvo paskelbtas po gegužės 19 dieną vykusio ministrų kabineto posėdžio, kuriam vadovavo ministras pirmininkas Mustafa Madbouly (Mustafa Madbulis). Tai dalis platesnio legalizavimo proceso, pradėto 2016 metais, kai valdžia įsteigė komitetą neįteisintų bažnyčių statusui peržiūrėti.
Nuo to laiko oficialus pripažinimas suteiktas iš viso 3 804 bažnyčioms ir susijusiems pastatams, priklausantiems įvairioms krikščionių denominacijoms. Nemenka jų dalis daugelį metų veikė neturėdami oficialaus teisinio statuso.
Legalizavimo programa pradėta po 2016 metais priimto Egipto Bažnyčių statybos įstatymo Nr. 80, kuriuo atsakomybė už leidimų statyti ar renovuoti bažnyčias iš saugumo institucijų perduota provincijų gubernatoriams.
Legalizavimo programa pradėta po 2016 metais priimto Egipto Bažnyčių statybos įstatymo Nr. 80, kuriuo atsakomybė už leidimų statyti ar renovuoti bažnyčias iš saugumo institucijų perduota provincijų gubernatoriams.
Įstatymas priimtas po ilgalaikių krikščionių skundų dėl sudėtingų leidimų statyti ar remontuoti bažnyčias gavimo procedūrų.
Tačiau CSW pažymi, kad šis įstatymas nėra vienodai taikomas visoms religinėms bendruomenėms.
Nors sunitų musulmonų mečetėms taikoma atskira tvarka, tokios religinės mažumos kaip ahmadijai, bahajų bendruomenė ir šiitai lieka už šio įstatymo ribų.
CSW įkūrėjas ir prezidentas Mervynas Thomas (Mervynas Tomas) paragino Egipto valdžią toliau spręsti ankstesniais dešimtmečiais pastatytų religinių pastatų teisinio statuso klausimą ir išplėsti pripažinimo politiką kitoms šiuo metu nepripažįstamoms religinėms mažumoms.
Jis pabrėžė, kad tai „atspindėtų Egipto konstitucijoje numatytas teises ir asmeninį prezidento Abdel Fattaho al Sisi (Abdel Fataho Sisio) įsipareigojimą skatinti religijos ar įsitikinimų laisvę bei piliečių lygybę“.
Egipte gyvena didžiausia krikščionių bendruomenė Artimuosiuose Rytuose. Manoma, kad krikščionys sudaro apie 10 proc. daugiau kaip 100 mln. turinčios šalies gyventojų.
Egipte gyvena didžiausia krikščionių bendruomenė Artimuosiuose Rytuose. Manoma, kad krikščionys sudaro apie 10 proc. daugiau kaip 100 mln. šalies gyventojų.
Nepaisant konstitucijoje įtvirtintos religijos laisvės, daugelis krikščionių vis dar praneša apie diskriminaciją ir socialinį spaudimą, ypač kaimo vietovėse ir Pietų Egipto regionuose, kur tebėra stipri islamistų ekstremistų įtaka.
Žmogaus teisių organizacija „Alliance Defending Freedom International“ (ADF International) teigia, kad kai kurie krikščionys susiduria su diskriminacija darbo vietose, patyčiomis mokyklose, apribojimais statant bažnyčias, o kai kuriais atvejais – ir su religiniu smurtu, įskaitant bombų išpuolius bei seksualinį smurtą.
Be to, iš islamo į krikščionybę atsivertę žmonės dažnai patiria dar didesnį pavojų – šeimos atstūmimą, teisines problemas ir kaltinimus šventvagyste.
CSW nurodo, kad valdžios institucijos dažnai nesugebėdavo tinkamai reaguoti į tokius incidentus.
ADF International pasaulinės religijos laisvės teisės ekspertė Lizzie Francis Brink (Lizi Frensis Brink) aiškino: „Tarp persekiojamųjų yra ir Egipto krikščionys, gyvenantys senovės stebuklų ir turtingos istorijos krašte, tačiau kasdien susiduriantys su diskriminacija, griežtais apribojimais ir nuolatiniu spaudimu slėpti savo tikėjimą. Nepaisant Egipto, kaip vienos svarbiausių Afrikos kultūrinių ir istorinių valstybių, statuso, daugeliui tikinčiųjų tai tebėra nuolatinė kova.“
