Nuo ateinančio sekmadienio išmaniosios vaizdo klastotės ir kitas dirbtinio intelekto (DI) sukurtas turinys privalės būti paženklintas, nes įsigalioja Europos Sąjungos (ES) DI skaidrumo taisyklės.
Tikslas? Užtikrinti, kad europiečiai iš karto žinotų, ar jų matomas internetinis turinys yra tikras, ar suklastotas.
ES teisės aktas dėl DI įsigalioja etapais. Nuo sekmadienio įmonės privalo užtikrinti, kad jų DI sistemos, pavyzdžiui, pokalbių robotai, vartotojams aiškiai nurodytų, jog tai DI. O jei vaizdas ar tekstas buvo sukurtas naudojant DI, turi būti pateikta atitinkama etiketė.
Tai galima padaryti įterpiant vandens ženklus ir kitus žymeklius, leidžiančius lengvai atpažinti DI sukurtą turinį. Įmonėms, nesilaikančioms šių reikalavimų, gresia didelės baudos.
„Generatyvinis DI sukuria sąlygas kurti dezinformaciją precedento neturinčiu mastu, pritaikytą konkrečioms auditorijoms, ir platinti ją nepaprastai greitai“, – teigė ES pareigūnas.
Kadangi DI „mums visiems darosi vis sunkiau atskirti, kas yra tikra, o kas – dirbtina“, naujomis ES taisyklėmis siekiama „išsaugoti piliečių galimybę pasitikėti tuo, ką jie mato, girdi ir skaito“, sakė pareigūnas.
Briuseliui ypatingą susirūpinimą kelia išmaniosios vaizdo klastotės – tekstai, vaizdai, vaizdo įrašai ir garso įrašai, kurie atrodo tikri, tačiau yra sukurti DI arba pakoreguoti jį panaudojant.
Įsigaliojančios taisyklės taikomos turiniui, sukurtam profesiniais tikslais, o ES pabrėžia, kad asmenims, naudojantiems DI grynai asmeninėms reikmėms, jos nebus taikomos.
Tekstai, kuriais siekiama informuoti visuomenę apie bendro intereso klausimus, taip pat turės būti pažymėti, jei jie sukurti naudojant DI be žmogaus redakcinės priežiūros.
Esamos DI sistemos turi prisitaikyti prie naujų taisyklių iki gruodžio 2 d., o „meniniams, kūrybiniams, satyriniams ir fikciniams“ kūriniams taikomos išimtys.
Didžiųjų technologijų įmonių veiksmai
ES sulaukė kritikos dėl didesnių reikalavimų verslui ir taisyklių, kurios galiausiai privers ženklinti visą turinį, atsižvelgiant į sparčiai augantį ir plačiai paplitusį DI naudojimą visoje Europoje.
„Girdėjome, kad tai bus labai, labai sunku įgyvendinti. Tačiau manau, kad tai dažnai girdime kalbant apie atitikties reikalavimus. Vis dėlto pasaulis sukasi toliau, ir mes sugebame išspręsti šias problemas“, – AFP sakė Tarptautinės privatumo specialistų asociacijos atstovė Ashley Casovan (Ešlė Kazovan).
Ruošdamosi šioms taisyklėms pasaulinės technologijų milžinės jau pradėjo pačios žymėti savo turinį. Pavyzdžiui, „TikTok“ jau kelerius metus reikalauja, kad turinio kūrėjai pažymėtų DI sukurtus vaizdus, garso įrašus ir vaizdo įrašus, ir teigia, kad, pasinaudojant įrankiais ir atpažinimo technologijomis, jau pažymėta daugiau nei trys milijardai turinio vienetų.
„Meta“ savo „Instagram“ ir „Facebook“ platformose įdiegė žymą „AI Info“ tiems įrašams, kuriuose naudojama ši technologija.
„Google“ pasirašė ES elgesio kodeksą dėl DI skaidrumo ir teigia, kad bendradarbiauja su kitomis įmonėmis, kaip „Nvidia“, „OpenAI“ ir „Apple“, kurdama skaitmeninio žymėjimo įrankius.
Tačiau „Google“ atstovė Karen Massin (Karen Masin) įspėja apie „reguliavimo sudėtingumą“, kuris gali duoti priešingą rezultatą, ir „riziką supainioti žmones, kuriems šios taisyklės turėtų padėti“.
„Jei internetinis turinys bus užtvindytas besidubliuojančiomis DI žymėmis ir teisiniais pranešimais, žmonėms bus sunkiau suprasti jiems reikalingą kontekstą“, – pridūrė K. Massin.
