Likus kelioms dienoms iki Pasaulinės visuomenės komunikavimo priemonių dienos, kurią Bažnyčia Vokietijoje šiemet mini rugsėjo 13 d., kardinolas Reinhardas Marxas (Reinhardas Marksas) pabrėžė: „Naujosios medijos ir technologijos reikalauja atitinkamo ugdymo.“ Šią dieną XX a. septintajame dešimtmetyje įsteigė popiežius Paulius VI.
„Žmonės turi gebėti suprasti, kaip veikia algoritmai, kodėl jiems rodomas vienoks turinys, o kitoks – ne, kaip sukuriama dirbtinio intelekto generuojama informacija ir kaip galima patikrinti jos patikimumą“, – pabrėžė kardinolas, kuris yra ne tik Miuncheno ir Freisingo arkivyskupas, bet ir Vokietijos Vyskupų Konferencijos Žiniasklaidos komisijos pirmininkas. „Tik tuomet jie galės tapti atsakingais medijų vartotojais. Taigi medijų raštingumas tampa esmine mūsų demokratijos kompetencija.“
„Kas nesupranta, kaip informacija atrenkama, kuriama ir skleidžiama, rizikuoja leisti kitiems formuoti jo pasaulio suvokimą, – perspėjo Marxas. – Todėl mokyklos ir kitos švietimo įstaigos, politikos institucijos, žiniasklaida, mokslo bendruomenė, Bažnyčios ir pilietinė visuomenė turi bendromis pastangomis stiprinti šią kompetenciją. Tai naudinga tiek vaikams ir jaunimui, tiek įvairaus amžiaus suaugusiesiems.“
Miuncheno ir Freisingo arkivyskupas išsamiai aptarė ir dirbtinio intelekto reikšmę: „Dirbtinis intelektas gali palengvinti prieigą prie žinių ir supaprastinti daug pastangų reikalaujančias užduotis. Jis taip pat gali padėti žiniasklaidos kūrėjams ir profesionalams jų darbe. Tačiau dėl savo didžiulio potencialo dirbtinis intelektas kartu kelia mums esminių klausimų: ką galime patikėti mašinoms? Už ką turime prisiimti atsakomybę patys? O svarbiausia – kas apie tai sprendžia ir kaip užtikrinti, kad iš akių nepamestume žmogaus?“
„Žurnalistika yra daugiau nei tekstų, vaizdų ir garso turinio kūrimas, – pažymėjo Marxas. – Ji reiškia kritinį tikrovės ir mūsų jos suvokimo apmąstymą. Ji remiasi žurnalistiniu tyrimu, patirtimi ir profesiniu vertinimu. Ji remiasi žmonėmis, kurie kelia klausimus, vyksta į įvykių vietas, tikrina šaltinius ir prisiima atsakomybę už tai, ką paskelbia.“
„Demokratinėje visuomenėje būtina, kad šis procesas vyktų laisvai ir skaidriai, – akcentavo jis. – Negali būti nesvarbu, ar tekstą, vaizdą arba muzikos kūrinį sukūrė žmogus, ar sugeneravo mašina. Turi būti skaidru, kur naudojamas DI sukurtas turinys ir kokiu pagrindu jis generuojamas.“
„Žurnalistai, autoriai ir menininkai turi būti veiksmingai apsaugoti, kad jų kūriniai be deramo kūrėjų dalyvavimo ir atlygio netaptų didžiųjų technologijų bendrovių verslo modelių ištekliumi, – ragino kardinolas. – Tam reikia sąžiningų taisyklių ir, kur būtina, politinių bei teisinių sprendimų. Skaitmeninio pasaulio formavimo negalima palikti vien tiems, kurie turi didžiausią technologinę ir ekonominę galią.“
Galiausiai Marxas išreiškė įsitikinimą: „Jei žmogus liks centre, jei atsakomybės neperduosime mašinoms ir jei technologinę pažangą lydės socialinė bei moralinė pažanga, dirbtinis intelektas gali būti vertingas įrankis. Ateityje jis gali tapti vis geresniu žmogaus įrankiu, prisidedančiu prie tolesnės visuomenės pažangos.“
