Jėzus Dangaus karalystę palygino su brangiu perlu ir dirvoje paslėptu lobiu. Žmogus, sužinojęs apie tą lobį, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka trokštamą brangenybę.
Dievo žodis kviečia mus pamąstyti, kas konkrečiai mūsų gyvenime yra pati didžiausia brangenybė, dėl kurios galėtume atsisakyti mažiau vertingų dalykų.
Daugeliui žmonių pati didžiausia brangenybė yra turtas ir pinigai. Siekdami jų kuo daugiau turėti, daug dirba; dažnai net nesibodi jų įsigyti nesąžiningu būdu – vagyste ir sukčiavimu ir džiaugiasi, turėdami daug turto. Retas iš jų pamąsto, kad sukaupto turto į kapo duobę nenusineš. Turto įsigyti sąžiningai nėra nusikaltimas. Bloga būna tik tuomet, kai turtas padaromas pačia svarbiausia siekiamybe, dėl kurios aukojamos kur kas didesnės vertybės.
Kiti žmonės didžiausiu turtu laiko sveikatą. Iš tikrųjų, gera sveikata, užtikrinanti ilgą amžių, yra didelė brangenybė, tačiau ne pati svarbiausia. Kad ir kaip labai rūpintumės savo sveikata, vis tiek mirsime.
Didelis turtas yra laisvė. Netekę laisvės žmonės jaučiasi nelaimingi. Mes, lietuviai, turime skaudžią laisvės praradimo istoriją, kai pusę amžiaus buvome sovietų okupuoti. Kovodami už laisvę, savo gyvybę paaukojo tūkstančiai mūsų partizanų. Tačiau ir laisvė nėra pati didžiausia vertybė, nes, ir būdamas laisvas, žmogus gali jaustis nelaimingas, net ir laisvę panaudoti blogam. Tad kas yra didžiausias žmogaus turtas?
Dievo žodis kviečia mus pamąstyti, kas konkrečiai mūsų gyvenime yra pati didžiausia brangenybė, dėl kurios galėtume atsisakyti mažiau vertingų dalykų.
Jėzus skelbė, kad didžiausia brangenybė yra Dangaus karalystė – amžinasis gyvenimas Dievo šviesoje. Gyvenimas, kuris niekada nesibaigs. Gyvenimas ne tik su Dievu, bet ir visais brangiais asmenimis, kuriuos gyvendami žemėje sutikome ir mylėjome.
Šis brangus perlas – amžinasis gyvenimas mums yra pažadėtas, bet dar neduotas – jį turime užsitarnauti. Kokiu būdu? Jėzaus žodžiais tariant, turime viską parduoti ir šį brangų perlą nusipirkti. Kad šitai įvykdytume, turime eiti meilės keliu. Todėl Dievas iš Egipto vergovės į laisvę einantiems izraelitams davė Dekalogą, kurio svarbiausias įsakymas yra įsakymas mylėti. „Mylėsi Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu, o savo artimą, kaip save patį.“
Jėzus į vieno Rašto mokytojo klausimą, koks yra didžiausias įsakymas Įstatyme, atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis – panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį. Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai“ (Mt 22, 37–40).
Mes parduodame viską, ką turime, ir perkame brangųjį perlą tuomet, kai einame Dievo nurodytos meilės keliu. Šventieji šį įsakymą tobulai vykdė. Mes nesame šventieji, bet esame pašaukti į šventumą, ir nuo mūsų apsisprendimo priklauso, kokiu keliu einame ir eisime ateityje. Gyventi meilėje ne visuomet yra lengva. Dangaus karalystėje sutiksime nesuskaičiuojamą minią kankinių, kurie, eidami meilės keliu, paaukojo net savo gyvybę. Mums to padaryti tikriausiai nereikės, bet kad tai daug kainuos, net nereikia abejoti.
Kai meldžiamės, mes daug ko Dievą prašome: sveikatos, pasisekimo gyvenime ir kitų mums brangių dalykų. Tik neužmirškime prašyti paties svarbiausio – kad nusipirktume brangųjį perlą – amžinąjį gyvenimą su mus mylinčiu Dievu.
