JAV viceprezidentas J. D. Vance’as (Dž. D. Vansas) pareiškė, kad vienas mėgstamiausių velnio triukų – įtikinti krikščionis, jog tikėjimas ir politika turėtų būti atskirti. Jis paragino siekti labiau krikščioniškos politikos, kuri ekonomikos augimo nepaverstų stabu ir nelaikytų Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo vien dvasiniais pamokymais, neturinčiais reikšmės valstybės valdymui.
Tai J. D. Vance’as kalbėjo pokalbyje su Vainonos–Ročesterio vyskupijos ganytoju Robertu Barronu (Robertu Baronu) jo tinklalaidėje. Interviu buvo susietas su naujos viceprezidento knygos „Communion: Finding My Way Back to Faith“ („Komunija: mano kelias atgal į tikėjimą“) pasirodymu ir jo atsivertimo į katalikybę 2019 m. istorija.
Pokalbio metu aptartas J. D. Vance’o tikėjimo kelias, šv. Augustino ir kitų katalikų mąstytojų idėjos, Katalikų Bažnyčios socialinis mokymas bei jo santykis su JAV politika. Taip pat kalbėta apie nesutarimus tarp Donaldo Trumpo administracijos ir kai kurių Katalikų Bažnyčios vadovų bei velionio popiežiaus Pranciškaus palikimą.
J. D. Vance’as teigė vertinęs popiežiaus Pranciškaus gebėjimą provokuoti viešas diskusijas. „Man visada patiko, kad popiežius Pranciškus žiniasklaidoje tarsi numesdavo bombą, nes tai priversdavo žmones kalbėtis. Jis skatino dialogą ir buvo tikras to meistras“, – sakė viceprezidentas.
Vyskupui Barronui atmetus dešiniųjų kritikų kaltinimus, esą Pranciškus buvo marksistas, J. D. Vance’as pareiškė, kad tokie epitetai yra dar vienas velnio apgaulės pavyzdys. Pasak jo, tradicinis krikščioniškas mokymas sąmoningai diskredituojamas, jam klijuojant svetimų ideologijų etiketes.
Jis taip pat gynė popiežiaus Pranciškaus akcentuotą Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo principą, kad žemės gėrybės skirtos visų žmonių gerovei. Pasak viceprezidento, būtina rasti pusiausvyrą tarp ekonomikos augimo skatinimo ir siekio užtikrinti kiekvienam žmogui sąžiningą galimybę oriai gyventi.
J. D. Vance’as pabrėžė, kad Jėzus Kristus nėra tik atskiros gyvenimo srities Viešpats. Pasak jo, Kristui rūpi ne tik tai, kaip žmogus elgiasi su savo žmona ir vaikais, bet ir visos kitos jo gyvenimo sritys.
Prisimindamas jaunystę viceprezidentas pasakojo, kad anuomet atrodė, jog krikščionys politikoje drąsiai kalba tik apie socialinius ar kultūrinius klausimus, tačiau vengia kitų temų. Jo nuomone, dabar atsiveria galimybė iš naujo atrasti labiau krikščionišką politiką, pripažįstančią, kad Jėzus turi ką pasakyti visais visuomenės gyvenimo klausimais.
J. D. Vance’as perspėjo, kad tikėjimo negalima apriboti siaura asmeninio gyvenimo ar kultūros dalimi. „Jei visko nesupranti teisingai, rizikuoji suklysti dėl svarbiausių dalykų. Negalima tikėjimo uždaryti siauruose visuomenės, kultūros ar asmeninio gyvenimo kampeliuose – jis turi apimti visą gyvenimą“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie ekonomiką, JAV viceprezidentas kritikavo polinkį Amerikos korporacijas ir ekonomikos augimą paversti stabais. Jo teigimu, tai yra giliai antikrikščioniškas požiūris. Pasak J. D. Vance’o, ekonomika turi tarnauti žmogui, o ne žmogus – ekonominiams rodikliams. Kaip pavyzdį jis nurodė spaudimą moterims kuo greičiau po gimdymo grįžti į darbą ir argumentus, kuriais abortai pateisinami siekiu išlaikyti moteris darbo rinkoje. „Netvarkome visuomenės vien tam, kad ekonominiai rodikliai gerėtų“, – pabrėžė jis.
