Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos nariai katalikai, kurie balsuos už šalies eutanazijos ir savižudybės su pagalba įstatymo projektą, nebegalės priimti šv. Komunijos, prieš lemiamą balsavimą liepos 15 d. perspėjo Pietų Prancūzijos Bajonos, Leskaro ir Olorono vyskupas Marcas Aillet (Markas Ajė).
„Katalikas, dalyvaujantis viešajame gyvenime, negali nepaisyti“ nuolatinio Bažnyčios mokymo apie eutanaziją, liepos 7 d. interviu leidiniui „France Catholique“ kalbėjo M. Aillet. Jis pabrėžė, kad krikščionių tikėjimas apima visą žmogaus būtį, todėl kiekvienas įstatymų leidėjas privalo sąžiningai įvertinti, ar jo priimami sprendimai dera su išpažįstamu tikėjimu.
Pasak vyskupo, viešas balsavimas už įstatymą, kuris smarkiai prieštarauja Bažnyčios moraliniam mokymui, kelia „rimtą bažnytinio nuoseklumo problemą“, todėl katalikai parlamentarai, remiantys šį projektą, turėtų gerai apsvarstyti savo pasirinkimo pasekmes. Jei jie suvokia šį nesuderinamumą, „jie nebegalės priimti šventosios Komunijos“, aiškino M. Aillet ir pridūrė, kad Bažnyčia turi įgaliojimus jiems apie tai priminti, kaip jau yra padarę kai kurie Jungtinių Valstijų vyskupai.
Vyskupas teigė norintis pakviesti įstatymų leidėjus nuoširdžiai ištirti savo sąžinę ir kelti klausimą, ar visuomenė turi teisę sąmoningą žmogaus gyvybės nutraukimą paversti atsaku į kančią.
Prancūzijos parlamento žemieji rūmai – Nacionalinė Asamblėja – liepos 15 d. turėjo surengti lemiamą balsavimą dėl įstatymo projekto. Tikimasi, kad projektas bus priimtas didele balsų persvara, nes ankstesniuose trijuose balsavimuose Asamblėjoje jis jau sulaukė daugumos palaikymo. Paskutinį kartą, birželio 30 d., jam pritarta 295 balsais prieš 232.
Įstatymo projektą tris kartus atmetė Senatas. Paskutinį kartą tai įvyko liepos 7 d., kai projektui nepritarė 169 senatoriai, už balsavo 164, o 11 susilaikė.
Pagal Prancūzijos Konstitucijos 45 straipsnį, jei po pakartotinių svarstymų abiem parlamento rūmams nepavyksta susitarti, vyriausybė gali suteikti Nacionalinei Asamblėjai galutinio sprendimo teisę. Tikimasi, kad ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu) šia procedūra pasinaudos trečiadienį.
Įstatymo projektas, pavadintas „teise į pagalbą mirštant“, įteisintų tiek eutanaziją, kurią atliktų gydytojas arba slaugytojas, tiek pagalbą nusižudyti, kai pacientas pats sau suleidžia arba suvartoja mirtiną medžiagą. Šia galimybe galėtų pasinaudoti tik pilnamečiai nuolatiniai Prancūzijos gyventojai, sergantys sunkia ir nepagydoma pažengusios arba galutinės stadijos liga, patiriantys gydymui nepasiduodančias kančias ir viso proceso metu gebantys laisvai bei visiškai sąmoningai išreikšti savo valią.
M. Aillet savo perspėjimą grindė ir 2020 m. Vatikano dokumentu „Samaritanus Bonus“, kuriame, anot jo, dar kartą patvirtinta, kad eutanazija savaime yra blogis, nepriklausomai nuo aplinkybių. Jis atskyrė tikrąjį gailestingumą nuo to, ką šv. Jonas Paulius II vadino „klaidingu gailestingumu“, teigdamas, kad tikrai broliška visuomenė į kančią atsako paliatyviąja pagalba ir lydėjimu, o ne kenčiančio žmogaus gyvybės nutraukimu.
Vyskupas taip pat paragino užtikrinti visapusišką sąžinės išlygą sveikatos priežiūros darbuotojams ir gynė katalikų valdomų sveikatos priežiūros ir globos įstaigų teisę atsisakyti dalyvauti eutanazijos ar pagalbos nusižudyti procedūrose. Jo teigimu, priešingu atveju kai kurios jų gali būti priverstos užsidaryti arba perkelti veiklą į užsienį.
Prancūzijos vyskupų konferencija šiam įstatymo projektui priešinasi nuo pat jo svarstymo pradžios. Ji oficialius pareiškimus paskelbė po pirmojo Nacionalinės Asamblėjos balsavimo 2025 m. gegužę, po antrojo svarstymo vasarį ir trečią kartą – per Šeštines. Tuomet vyskupai perspėjo dėl „moralinio neapdairumo“ ir „demokratinės nepagarbos“, nes šiuo klausimu nėra nei politinio, nei visuomenės sutarimo.
Birželio 30-osios balsavimo išvakarėse Bažnyčia paskelbė vaizdo kreipimąsi į įstatymų leidėjus. Tūro arkivyskupas Vincentas Jordy (Vensanas Žordi) pareiškė, kad slaugytojų, teisininkų ir gyvenimo pabaigos priežiūros srityje veikiančių asociacijų liudijimai per svarstymus buvo „skaudžiai ignoruojami“.
Krikščioniškas socialinis tinklas „Hozana“ taip pat paragino tikinčiuosius prisijungti prie maldos grandinės už Prancūzijos įstatymų leidėjus prieš lemiamą balsavimą. Prie šios iniciatyvos jau prisijungė daugiau kaip 58 tūkst. žmonių.
Įstatymo projektui prieštarauja ne tik religinės organizacijos. Prancūzijos paliatyviosios pagalbos ir slaugos draugija (pranc. Société française d’accompagnement et de soins palliatifs) bei kitos sveikatos priežiūros organizacijos ragina pirmiausia užtikrinti, kad paliatyvioji pagalba taptų realia ir visiems prieinama alternatyva, taip pat pabrėžia, jog įstatymo projekte numatyta medicininė tvarka ir priežiūros mechanizmai tebėra nepakankamai aiškūs.
Paklaustas apie būsimą popiežiaus Leono XIV vizitą Prancūzijoje, kurio šūkis – „Kad jie turėtų gyevnimą“, M. Aillet sakė tikįs, kad popiežius dar kartą patvirtins neatimamą kiekvieno žmogaus gyvybės orumą, kad ir koks būtų balsavimo rezultatas.
