Kinijoje krikščionys ir toliau patiria sistemingą valdžios spaudimą, nepaisant to, kad šią savaitę iš kalėjimo buvo paleistas protestantų namų bažnyčios pastorius Ezra Jinas, daugiau kaip 266 dienas kalintas dėl savo tikėjimo išpažinimo. Vašingtone įsikūręs Demokratijų gynimo fondas (Foundation for Defense of Democracies) pabrėžia, kad vieno kalinio paleidimas nereiškia Pekino politikos pokyčių.
Pastorius buvo paleistas praėjus kelioms savaitėms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) jo bylą aptarė su Kinijos vadovu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu). Fondo analitikės Mariam Wahba (Marijam Vahba) teigimu, tai buvo kruopščiai apskaičiuotas politinis žingsnis, o ne religijos laisvės padėties pagerėjimo ženklas.
Fondas ragina Jungtines Valstijas Kinijos veiksmus vertinti ne pagal pavienius kalinių paleidimo D. Trumpo prašymu atvejus, o pagal ilgalaikę valdžios politiką. Analitikė pažymi, kad protestantų namų bažnyčios ir toliau uždaromos, Vatikanui ištikimi katalikų dvasininkai stebimi ar sulaikomi, o sinizacijos politika, kuria religija pritaikoma Kinijos komunistų partijos ideologijai, tęsiama be pokyčių.
Ezra Jinas buvo vienas iš 30 bažnyčių vadovų, sulaikytų 2025 metų spalį per vieną didžiausių per kelis dešimtmečius represijų prieš vieną protestantų bendruomenę. Aštuoni iki šiol tebėra sulaikyti. Kinijoje yra apie 44 mln. valstybės registruotų krikščionių.
Kinijoje yra apie 44 mln. valstybės registruotų krikščionių.
Registruoti tikintieji gali priklausyti tik keturioms oficialioms valstybės prižiūrimoms religinėms organizacijoms – dviem protestantų ir dviem katalikų. Vis dėlto, įskaitant pogrindines namų bažnyčias, krikščionių skaičius Kinijoje, analitikės vertinimu, gali siekti net 160 mln.
Kinijos komunistų partija į krikščionis įtariai žvelgia nuo pat atėjimo į valdžią 1949 metais. Tai siejama su tariamais ryšiais su Vakarais, dalyvavimu XIX amžiaus sukilimuose, įskaitant Taipingų sukilimą, ir krikščioniško tikėjimo nesuderinamumu su Kinijos komunistų partijos ateistine ideologija.
2004 metais priimti Religinių reikalų nuostatai tapo pagrindiniu religijos kontrolės teisiniu pagrindu, tačiau 2018 metais Xi Jinpingas sugriežtino religinę politiką. Valstybė dar aktyviau ėmė kontroliuoti dvasininkų skyrimą, religinį ugdymą, maldos vietas ir skelbiamą religinę žinią.
Analitikės teigimu, protestantų bendruomenės verčiamos diegti patriotinį ugdymą ir demonstruoti valstybės simbolius, o katalikų bendruomenėse Pekinas siekia didesnės Bažnyčios vadovavimo ir valdymo kontrolės. Tibeto budistai ir musulmonai uigūrai taip pat patiria griežtą priežiūrą, o uigūrų atžvilgiu, analitikės vertinimu, vykdomas genocidas.
Demokratijų gynimo fondo vertinimu, Kinija ir toliau atitinka JAV Tarptautinės religijos laisvės akto (International Religious Freedom Act) kriterijus būti priskirta prie valstybių, keliančių ypatingą susirūpinimą dėl šiurkščių religijos laisvės pažeidimų. Organizacija „Open Doors“ taip pat pažymi, kad registruotas bažnyčias griežtai kontroliuoja valstybė – ji nustato, kas gali pamokslauti ir kas gali dalyvauti pamaldose, o jaunesniems nei 18 metų asmenims dalyvauti religinėje veikloje draudžiama.
Praėjusį mėnesį pietvakarių Kinijos Dziangjou mieste apie 50–60 policijos ir valdžios pareigūnų surengė reidą protestantų namų bažnyčioje „Early Rain Covenant Church“. Buvo sulaikyti du bažnyčios vyresnieji ir daugiau kaip 30 bendruomenės narių. Likę tikintieji, tarp jų vaikai ir pagyvenę žmonės, buvo užrakinti patalpose, tikrinama jų tapatybė, o sulaikytieji paleisti tik atsisakę pasirašyti jiems pateiktą neatskleisto turinio dokumentą.
